Kas kaltas, kad įstaigos nevienodai turtingos? (2)
Kodėl vienos gydymo įstaigos per metus sulaukia net kelių projektų finansavimo, o kitos – nė vieno per kelerius metus? Sveikatos apsaugos politikas Antanas Matulas kaltina vyriausiųjų gydytojų neveiklumą, šie nedrąsiai užsimena apie valdžios nevienodą požiūrį į įstaigas.
Vieni prašo, kiti tingi?
„Vakarų Lietuvos medicina“ prieš kelias savaites straipsnyje „Finansinę nelygybę tarp Klaipėdos ligoninių gali panaikinti tik jų sujungimas?“ rašė apie Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (RKL) vykstančias naujo korpuso statybas. Tąsyk šnekintas A. Matulas negailėjo pagyrų įstaigos vadovui Romaldui Sakalauskui. „Vyriausiasis gydytojas yra labai aktyvus, lyginant su kitais, ten dirbančiais, - sakė seimūnas. - Deja, Lietuvoje taip yra, kad tos įstaigos, kurių vadovai rašo paraiškas projektams, domisi, jos tikriausiai ir gauna daugiausiai lėšų“.
Pasak seimūno, neigiamas pavyzdys Klaipėdoje – Universitetinė ir Vaikų ligoninės. Vis dėlto, kalbėdamas apie šias įstaigas, A. Matulas atkreipė dėmesį ir į kitokį jų statusą – priklausančios savivaldybei. „Iš tiesų savivaldybei pavaldžios įstaigos turi ir mažesnes galimybes vykdyti įvairius projektus, jos per metus gali vykdyti tik vieną projektą, o respublikinės – net iki trijų. Tad, aišku, susideda ir šis rodiklis, ir vadovų pasyvumas. Yra ir keliuose rajonuose tokių įstaigų, turinčių gerokai pagyvenusius vyriausiuosius gydytojus, kuriems nieko nereikia. O gal jie nežino, kaip rašyti projektus, gal tiesiog nemoka? Todėl vienodą finansavimą gaunančios ir teikiančios analogiškas paslaugas įstaigos siaubingai skiriasi apsirūpinimu įranga ir patalpų išvaizda“.
O mokytis projektų rašymo, pasak seimūno, labai reikėtų, nes galimybių gauti lėšų įstaigų renovacijai, ypač dabar, artėjant naujai ES finansinei perspektyvai, „yra daug“. „Bet tam reikia nusipirkti loterijos bilietą“, - pabrėžė politikas.
Kelioms nereikia nieko?
„Iš savo ilgametės Sveikatos reikalų komiteto pirmininko patirties galiu įvardinti 5-6 įstaigas, kurių vadovai niekada nieko neprašo, nieko nerašo - jokio projekto, tad atitinkamai ir atrodo, - kalbėjo politikas, - Lietuvoje yra dvi trys tuberkuliozės ligoninės, Vilniuje - viena poliklinika, kurioms nieko nereikia, nors atrodo katastrofiškai. Yra tokių įstaigų ir Šiauliuose, Vilniuje, ir Kaune. Kauno buvusioje Raudonojo kryžiaus ligoninėje (dabar – Kauno klinikinė), kurioje daug metų buvo kovojama, kas bus vyriausiuoju gydytoju, iš esmės nesame matę nei girdėję jokio projekto nei jokio prašymo, nei jokio siūlymo. Buvome prieš porą metų nuvykę, tai įstaiga atrodo siaubingai“.
Kaip teigiamą pavyzdį Vilniaus krašte A. Matulas paminėjo Karoliniškių polikliniką, kurią pagal paslaugų lygį ir aptarnavimą prieš kelerius metus smarkiai lenkusios Centro, Antakalnio, Šeškinės poliklinikos. „O dabar, pradėjus dirbti jaunai vyriausiajai gydytojai, įstaiga minėtas sparčiai vejasi. Nes kuris stengiasi, tas ir sugeba pasiimti, įrodydamas, kad tai reikalinga, - kalbėjo A. Matulas, nepraleidęs progos pasigirti ir pats. - Aš irgi esu dirbęs įstaigos vadovu, pusę laiko praleisdavau kabinete, pusę – ministerijose, ieškodamas galimybių gauti finansavimą įvairiems projektams. Gal todėl šiandien Pasvalio ligoninė ir atrodo žymiai geriau nei kai kurios aplinkinės“.
Politikų komentarai nekomentuotini
Tačiau „tingiųjų“ įstaigų vadovai, kaip netiesiogiai juos pavadina A. Matulas, anaiptol nesutinka su seimūno teiginiais. „Neįmanoma pakomentuoti politikų komentarų“, - sako Kauno klinikinės ligoninės viešųjų ryšių vadybininkas Gediminas Stanišauskas. Mat šiuo metu savivaldybei pavaldžioje ligoninėje įgyvendinami ne mažiau kaip trys stambūs projektai, kurių bendra suma – apie 16 mln. Lt.
G. Stanišausko teigimu, Kauno klinikinė ligoninė įvairioms institucijoms pateikia ne mažiau kaip 3 paraiškas.
Tačiau kaunietis vis dėlto pritarė A. Matulo išsakytai minčiai dėl įstaigų pavaldumo įtakos galimybei vykdyti projektus: „Pavaldumas turi tam tikrų subtilybių gydymo įstaigai įgyvendinant projektus, bet jie kiekvienu atveju priklauso nuo tam tikru metu susidariusių aplinkybių. Žinoma, dažna vadovų kaita pastaraisiais metais nebuvo palanki geresnei projektų įgyvendinimo aplinkai susidaryti, tačiau tie projektai nebuvo stabdomi. Jie yra įgyvendinami ne vienerius metus, nes yra tęstiniai. Be kita ko, ligoninės vadovas G. Abeciūnas ypač vertina darbuotojų iniciatyvas“.
Vykdo milijoninius projektus
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė pasijuokė – jeigu gydymo įstaigų vadovai būtų vertinami pagal jų lankymosi ministerijose skaičių, ji tegautų nulį. Mat Sveikatos apsaugos ministerijoje paskutinį kartą buvusi gal tik prieš dvejus metus. „Gal tų ligoninių vadovai, kurios priklauso SAM, ir turi važinėti į ministeriją, o aš einu į savivaldybę, - kalbėjo K. Bobianskienė. - Ir projektus tikrai vykdome, šiuo metu – jau trečią. Ligoninė tikrai yra labai atnaujinta ir pasikeitusi nei prieš keliolika metų“.
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis apskritai įsitikinęs, kad tiek pavaldžios SAM, tiek savivaldybėms gydymo įstaigos, kadangi visos priklauso nacionalinei sveikatos sistemai, privalėtų turėti ir vienodus finansavimo principus. Jo vadovaujamoje ligoninėje, kuriai kritikos taip negaili A. Matulas, šiuo metu vykdomas Ambulatorinių ir ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos infrastruktūros bei dienos chirurgijos paslaugų plėtros projektas, kurio vertė - 5,135 mln. Lt. Pernai KUL trečio lygio traumų centro, kurių, be šio, Lietuvoje yra tik du (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinėje ligoninėje), technologijoms atnaujinti gavo 12,596 mln. Lt. Pasak V. Janušonio, projektas jau iš esmės įgyvendintas.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė kasmet vykdo bent 3 projektus – tokią informaciją portalui pateikė įstaigos vadovas R. Sakalauskas. Jo teigimu, įstaiga per metus parengianti apie keliolika paraiškų.
Naujus korpusus stato tik dvi ligoninės
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šiuo metu nauji korpusai statomi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose.
Pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis buvo ar tebėra finansuojamos šios naujos statybos: Kauno ligoninės Krizių intervencijos centras, priestatas psichiatrijai, Rokiškio psichikos sveikatos centro priestatas psichikos dienos stacionarui, Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo pastatas (statytas iš Valstybės investicijos programos lėšų, bet įrengtas projektų lėšomis), LSMU Kauno klinikų naujas pastatas skubios medicinos pagalbos traumų atvejais teikti, du priestatai Psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pozitronų emisijos kompleksas, antstatas reabilitacijos skyriui antstatas ir priėmimo-skubios pagalbos skyriaus priestatas, Jonavos rajono psichikos dienos stacionaras, Respublikinės Šiaulių ligoninės trys priestatai (psichikos krizių intervencijai, linijiniam greitintuvui ir skubios pagalbos traumų atvejams), Vilniaus rajono centrinės poliklinikos priestatas antrinėms psichikos dienos stacionaro paslaugoms, Joniškio psichikos sveikatos centro naujas pastatas antrinėms psichikos dienos stacionaro paslaugoms, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro antstatas ir priestatas antrinėms psichikos dienos stacionaro paslaugoms, Klaipėdos universitetinės ligoninės priestatas dienos chirurgijos paslaugoms teikti, Abromiškių reabilitacijos ligoninės antstatas ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugoms, Panevėžio rajono poliklinikos priestatas Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Klaipėdos jūrininkų ligoninės priestatas ambulatorinei reabilitacijai.
Pagal minėtąją programą projektus įgyvendina ir privačios medicininės įstaigos: UAB „Medgintras“ Kaune ir UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centras Telšiuose stato antstatus psichikos dienos stacionarinėms paslaugoms teikti, UAB „Vita longa“ Kaune stato antstatą antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
