Kas iššvaistė e. sveikatai skirtus 15 mln. litų?

Nuo 2005 m. pradėta kurti nacionalinė elektroninės sveikatos sistema turėjo būti sukurta, įdiegta ir veikti jau dabar. Tačiau nutiko „kaip visada“ – pinigai gauti, išleisti, o rezultato  nėra. Už teisingumą ir skaidrumą atsakingos institucijos dėl iššvaistytų milijonų išbarė pagrindinę projekto vykdytoją – Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paragino nubausti kaltininkus. SAM paskelbė kaltųjų medžioklę.

Reklama

Nacionaliniai finansiniai e. sveikatos ypatumai

Nuo 2005 m. nacionalinei e. sveikatos sistemai SAM išleido 34 milijonus litų, bet per 8 metus sistema taip ir nebuvo sukurta. 2011 m. Valstybės kontrolė paskelbė, kad iš 34 milijonų litų, kurie per 8 metus išleisti sistemai kurti, beveik pusė – 15,2 milijono litų buvo iššvaistyta.

Šių metų lapkričio 4 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad SAM, kurdama nacionalinės elektroninės sveikatos sistemą ir 2005 m. sudariusi sutartį su bendrove „Etnomedijos Intercentras“, vėliau nepaisė daugelio sutarties sąlygų, neužtikrino sutartimi įsipareigoto atliktų darbų finansavimo. Dėl šių priežasčių teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią SAM, be jau iššvaistytų milijonų, dar turės sumokėti 2,3 mln. litų bendrovei „Etnomedijos Intercentras“ už patirtą žalą.

SAM atstovų aiškinimai Seimo Antikorupcijos komitetui – abstraktūs

Praėjusią savaitę SAM atstovai dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir daugiau formaliai, negu iš esmės atsakinėjo į komisijos narių klausimus – kokios priežastys lėmė nesėkmingą ir neskaidrią projekto eigą bei kas dėl to kaltas.

Nors ir kviestas, posėdyje nedalyvavo ir ilgus metus e. sveikatos projektą kuravęs SAM viceministras Gediminas Černiauskas, kuris, matyt, galėtų atskleisti gilumines nesėkmingo e. sveikatos įgyvendinimo priežastis. Su juo nepavyko susisiekti ir portalui vlmedicina.lt.

Posėdyje dalyvavusios SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorės Justinos Januševičienės teigimu, e. sveikatos įgyvendinimo problemos tęsiasi daugelį metų, o SAM pralaimėjimas Aukščiausiajame Teisme prieš UAB „Etnomedijos Intercentras“ – tik viena iš jų.

„Tenka pripažinti, kad ieškovas abejojo SAM gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir šiandien turime tokį rezultatą. Asmenys, kurie tuo metu dirbo su e. sveikatos sistema, gavo tarnybines nuobaudas, bet vienam iš jų ta nuobauda buvo panaikinta teisme, kitam ji galiojo vienerius metus – Valstybės tarnybos įstatymu nustatyta tvarka. Todėl bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, taip pat neatmetama galimybė išieškoti iššvaistytas lėšas įstatymo nustatyta tvarka“, – sakė ji.

Paklausta, kas gi tie kaltieji asmenys, J. Januševičienė tepasakė tik tiek: „Reikės, aš manau, juos identifikuoti, man atrodo, greitu laiku dėl to bus apsispręsta“.

Komisijos narei Agnei Bilotaitei paklausus, kodėl nuo 2008 m., kuomet paaiškėjo, kad sistema nesukurta ir neįdiegta, nesiimta ryžtingesnių veiksmų situacijai pakeisti, J. Januševičienė komentavo taip:

„Gal galėtumėte patikslinti savo klausimą – ką reiškia nieko nebuvo daroma? Vyko teisminis procesas, jis buvo banguotas. Pirmos instancijos teisme mes pralaimėjom, antros instancijos teisme laimėjom, Aukščiausiasis Teismas priėmė mums nepalankų sprendimą. Be abejo, buvo analizuojami visi etapai, jų rezultatai, galimas panaudojimas. Negalima teigti, kad tie pinigai panaudoti absoliučiai nerezultatyviai. Šiandien didžiosiose ligoninėse veikia informacinės sistemos, joms nupirkta reikiama techninė įranga. Klaidos, kurios padarytos tiek teisinėje bazėje, tiek atsakomybės pasidalijime, tiek kontroliniuose mechanizmuose, išanalizuotos“, – kalbėjo ji.

Tikisi, kad projektas bus įgyvendintas

Anot J. Januševičienės, nepaisant visų trukdžių, e. sveikatos programos įgyvendinimas nesustos – vykdomi 2009–2015 m. numatyti projekto darbai. „Valstybei, medikams, pacientams ši sistema yra reikalinga. Negalima sakyti, kad nieko nevyksta. Yra sukurta teisinė bazė, paskirtas valdytojas, tvarkytojas. Tos pamokos, kurios, galima sakyti, buvo kritinės, šiandien deramai išmoktos. Šiandien mes jau turime e. sveikatos sistemos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos diegėją, parengę veiklos modelius, turime sukurtą pilną teisinę aplinką. Ir abejoti šių veiksmų eiga ir sėkme šiandien nebetenka“, – užtikrintai kalbėjo J. Januševičienė.

E. sveikatos skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas pabrėžė, kad jam pradėjus darbą e. sveikatos skyriuje, skandalinga istorija jau buvo įsibėgėjusi. „Kai aš atėjau dirbti, SAM darbuotojai nuo E. sveikatos skyriaus darbuotojų šalinosi kaip nuo raupsuotųjų. Visi vengė šių reikalų, kai reikia derinti su e. sveikata susijusius dalykus, būname atstumiami. Mūsų darbą trukdė nuolatinis įvairiausių kliuvinių įveikinėjimas. Didelių pastangų dėka tuos ledus pralaužėme, labai svarbu ir tai, kad mus palaiko politinė vadovybė. Jeigu tik nepapūs kokie nors netikėti nauji politiniai vėjai, e. sveikatos projektas bus įgyvendintas“, – kalbėjo N. Dučinskas.

Politikai už nieką neatsako?

Posėdis stebino tuo, kad jame skambėjusios kalbos sukosi išskirtinai apie valstybės tarnautojų, bet ne politikų atsakomybę. Reikalaudami traukti atsakomybėn, priekaištus dėl ilgus metus žlugdomo projekto taip ir neįvardintiems valdininkams rėžė komisijos nariai Rimantas Jonas Dagys, Valdas Vasiliauskas, Vitalijus Gailius, Arvydas Anušauskas. „Valdininkų neveikimas duoda tokius rezultatus, kaip didelė žala valstybei. Mes jau su tuo esame susidūrę ne vieną kartą“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Portalo vlmedicina.lt žiniomis, asmenys, iš kurių galimai bus bandoma išieškoti patirtus nuostolius ir kurie prieš keletą metų jau yra gavę tarnybines nuobaudas, yra ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tai ganėtinai keista, nes sklandaus projektų įgyvendinimo užtikrinimas, taip pat kokybiško pareigų atlikimo išsireikalavimas iš valstybės tarnautojų – būtent politikų ir politinio pasitikėjimo pareigūnų pareiga.

Visgi A. Bilotaitė, kitaip nei jos kolegos, atsakingu už iššvaistytas lėšas asmeniu pirmiausia įvardijo SAM viceministrą Gediminą Černiauską. „Mūsų žiniomis, tuo metu projektui vadovavo dabartinis viceministras G. Černiauskas. Jis turėtų ir atsakyti. Pagal mūsų Valstybės tarnybos įstatymą ministerija, gavusi Aukščiausiojo Teismo sprendimą, privalo atlikti tarnybinį tyrimą, nustatyti kaltuosius asmenis ir iš jų regreso tvarka išieškoti patirtą žalą, jeigu ji padaryta sąmoningai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

V. P. Andriukaitis kreipėsi į prokuratūrą

Reaguodamas į susidariusią situaciją, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. SAM Viešųjų ryšių skyriaus duomenimis, tokiu būdu ministras siekia nustatyti SAM darbuotojus, dėl kurių kaltės ministerija UAB „Etnomedijos Intercentras“ turės sumokėti per 2 mln. litų už atliktus darbus ir 5 procentų dydžio palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį.

V. P. Andriukaitis taip pat pavedė SAM Vidaus audito departamentui atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti, kodėl žlugo nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS-2) kūrimas ir priėmimas. Ministras lauks rekomendacijų, kaip spręsti SAM tarnautojų ir darbuotojų, galimai dėl kurių veiklos ar neveikimo SAM patirs žalą, atsakomybės klausimus. Ministras taip pat įpareigojo atlikti SAM tarnautojų ir darbuotojų, susijusių su 2007 m. birželio 15 d. pasirašytos sutarties su UAB „Etnomedijos intercentras“ vykdymu, veiklos tarnybinį patikrinimą.