Kas gyvena mūsų pagalvėse
Gera pagalvė – gero miego ir savijautos kompanionė. Ypač jei ji suteikia reikalingą atramą kaklui, o pačiam miegui - taip norimo komforto. Vis dėlto, kad ir kokia komfortiška, geros kokybės ar švari ji būtų, pagalvėje galima aptikti tūkstančius, net milijonus „gyventojų“: nuo negyvų odos ląstelių, naminių gyvūnų kailio, bakterijų, grybelių, pelėsių iki dulkių erkučių ir jų išmatų. Kai kuriais atvejais savo pagalvėje galime rasti visą ekosistemą, kuri ne tik verčia pasišlykštėti, bet ir gali sukelti įvairių rūšių kvėpavimo sistemos sutrikimus (tarkim, astmą), alergijas ar paprasčiausiai drumsti miegą. Mokslininkai, tiriantys pagalvių „turinį“, puse lūpų prasitaria, kad minėti pagalvių gyventojai gali sudaryti net iki... trečdalio mūsų pagalvių svorio. Skamba nekaip, todėl pats metas susipažinti su tais populiariausiais gyventojais iš arčiau.
Dulkių erkutės
Dulkių erkutės – plika akimi nematomi voragyviai. Vienas iš dalykų, kuo šie nemalonūs sutvėrimai minta, yra žmogaus ir gyvūnų odos negyvos ląstelės, pleiskanos. Dulkių erkučių galima rasti ir pagalvės medžiagos plyšeliuose, ir kilimuose, užuolaidose ar įvairiose dulkių sukaupusiose vietose. Nešvarumai ir riebalai nuo odos taip pat įstringa pagalvės medžiaginiame paviršiuje ir tampa tikru skanėstu dulkių erkutėms.
Mokslininkai juokauja, jog mes niekada nemiegame vieni, mat šilta, drėgna, tamsi aplinka pagalvės viduje ir kitose namų vietose – ideali gyvenvietė dulkių erkutėms. Čia jos gyvena, dauginasi ir miršta.
Anot Misūrio universiteto (JAV) mokslininkų, visoje lovoje gyvena apie 2 mln. dulkių erkučių. Beveik garantuojama, jog jei pasvertumėte pagalvę pirmą dieną po nusipirkimo ir, tarkim, po metų, pagalvės svoris nuo joje esančių dulkių erkučių būtų didesnis.
Laimei, dulkių erkutės nesikandžioja ir neplatina jokių ligų. Tačiau kiekviename žingsnyje palieka savo išmatas, kurios yra tikrų tikriausi alergenai ir kelia pavojų sergantiems astma ar turintiems polinkį į kitus kvėpavimo takų susirgimus, taip pat – alergiškiems žmonėms. Nustatyta, jog apie 20 proc. populiacijos gali būti alergiški vienoms ar kitoms medžiagoms ir net du trečdaliai iš šių 20 proc. gali būti alergiški dulkių erkutėms, gyvenančioms namuose.
Jei po nakties miego bėga nosis, čiaudėjate, akys ašaroja ir esti sudirgusios, vertėtų susimąstyti apie sandarų pagalvės ir čiužinio apvalkalą. Kitas variantas - išplauti pagalvę verdančiu vandeniu arba tiesiog dažnai ją keisti.
Štai kito, Mančesterio universiteto, mokslininkai netgi priėjo išvadą, kad pagalvėje egzistuoja visa ekosistema. Mat dulkių erkutės minta grybeliais, kurių taip pat gausu pagalvėse. O grybai minta dulkių erkučių išmatomis, mat taip gauna jiems būtino azoto ir maisto medžiagų. Dievaži, skamba nekaip.
Grybeliai
Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai surinko apie tūkstantį mėginių iš įvairių namų ūkių pagalvių vidaus. Dulkių erkutės nebuvo vieninteliai pagalves okupavę padarai. Pagalvėse gyveno ir keli tūkstančiai grybelių rūšių. Mokslininkų nuostabai - daugelis jų dar nepažinti ir netyrinėti, niekada neįėję į rastų grybelių rūšių sąrašą ar klasifikacijas. Ko gero, daugelis tų rūšių ir porūšių gana nekenksmingi. Štai kai kurie grybeliai taip pat gyvena ir vonios kambariuose ar net ant duonos. Tačiau pagalvėje gyvena ir kenkėjiški grybeliai. Pavyzdžiui, Aspergillus fumigatus. Kaip ir dulkių erkučių išmatos, taip ir šis grybelis gali išprovokuoti astmos priepuolį, pabloginti astmos būklę, dar labiau susilpninti nusilpusią imuninę sistemą. Nors taip nutinka retai, būtina paminėti, jog šis grybelis – dažna infekcinės ligos, nuo kurios miršta leukemija sergantys pacientai, priežastis. Taip pat dažna asmenų, kuriems atlikta kaulų čiulpų transplantacija, mirties nuo infekcinių ligų priežastis.
Panašų pagalvių tyrimą atliko ir Mančesterio universiteto mokslininkai. Tirdami pagalvių, naudotų nuo pusantrų iki 20 metų, vidų, daugiausiai iš grybelių aptiko būtent Aspergillus fumigatus.
Anot mokslininkų, sintetinėse pagalvėse įvairių grybelių būna daugiau nei natūralaus pluošto pagalvėse. O paprastai pagalvėje galima aptikti daugiau nei vieną milijoną grybelių sporų.
Negyvos žmogaus odos ląstelės, gyvūnų kailis
Metas pakalbėti apie lengvesnę artileriją. Pavyzdžiui, ką į pagalvės vidų atnešame mes patys? Būtent - apmirusias odos ląsteles ir pleiskanas. Kad ir kaip būtų neįtikima, per minutę žmogus nusimeta tūkstančius plika akimi nematomų negyvų odos ląstelių. Jei miegodami praleidžiame trečdalį viso gyvenimo, galime tik įsivaizduoti, kiek tų ląstelių patenka į pagalvės vidų. Ir nors savaime tai nėra nei kenksminga, nei pavojinga sveikatai, šio dalyko mes negalime nei išvengti, nei kontroliuoti. Be to, kaip jau ir minėjome, tai puiki mitybinė žaliava pagalvėje gyvenantiems kitiems sutvėrimams. Kai tik šviesos užgęsta, jie išnyra iš tamsiausių pagalvės kertelių susirinkti visų odos atplaišėlių, kurias šį vakarą palikote.
Ne išimtis ir naminių gyvūnų pleiskanos ar kailio plaukeliai, jei tik laikote naminių gyvūnų. Net jei gyvūnas nemiega kartu su jumis, šių darinių pagalvėse vis tiek gausu. Blogiausia, kad tai ne tik gyvūno plaukai ar odos pleiskanos, bet ir visos bakterijos, gyvenančios ant šių darinių. Jei gyvūnui leisite miegoti kartu su jumis, darinių koncentracija padidės, kaip kartu padidės ir rizika susirgti įvairiomis ligomis. Pavyzdžiui, stafilokokine ar kokia kitokia infekcija, net Laimo liga.
Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai pamini ir vieną labai retą, bet tikėtiną atvejį. Pagalvėse galima rasti Toxoplasmagondii – kačių nešiojamų parazitų. Patekęs į žmogaus organizmą, šis parazitas gali pakenkti žmogaus smegenims, psichikai.
Kas dar?
Grubiai pasakius (bet labai nesumelavus), anot mokslininkų, pagalvės turinys mikobiologine įvairove ir nešvara primena... tualeto dangtį. Abiejose vietose galima rasti ir žmogaus DNR, ir negyvos odos ląstelių, mikrobų. Taigi kyla klausimas, kaip šią situaciją pagerinti?
Nors pagalvių „gyvenimo ciklas“ - neišsemiama tema, priklausanti tiek nuo jūsų gyvenimo būdo, pagalvės sandaros, kokybės ir kitų faktorių, labiausiai pagalvę keisti rekomenduojama kas dvejus metus. Kai kurie specialistai pataria netaupyti šiam reikalui ir keisti pagalvę dažniau - kas šešis mėnesius. Žmonės dažnai kalba apie nešvarius čiužinius ir jų keitimą, bet pamiršta pagalves.
Jei keisti pagalves kas šešis mėnesius yra per brangu, reiktų jas kartais išskalbti karštame vandenyje su švelniu valikliu. Karštas vanduo padės sunaikinti dulkių erkutes be jokių kitų pavojingų chemikalų, baliklių. Žinoma, atsižvelkite į pateikiamas pagalvės skalbimo rekomendacijas. Pagalvę skalbyklėje džiovinkite kelis kartus, taip neleisdami joje užsiveisti pelėsiui. Po to gerai išdžiovinkite šiltoje, sausoje vietoje.
Tiesa, ne visas pagalves galima skalbti. Kai kurias galima skalbti tik rankomis, tačiau ir tai padės šiek tiek sumažinti nemalonių gyventojų kiekį. Jei pagalvės negalima skalbti visai, bent jau nuvalytu dulkių siurblio antgaliu nusiurbkite pagalvių paviršių. Nuo dulkių, odos ląstelių, paviršinių mikrobų.
Be to, ir pačią pagalvę šiais laikais galima rinktis kokią tik nori – su antimikrobinėmis, antiseptinėmis medžiagomis.
Belieka palinkėti ramaus ir gero miego.
Šaltiniai:
https://www.livescience.com/411-deadly-ecosystem-pillow.html
https://www.sciencedaily.com/releases/2005/10/051015093046.htm
https://www.thewire.com/global/2011/06/your-pillow-full-bugs-dead-skin-dust-mites-and-their-feces/39200/
Susiję straipsniai
