Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Kas gresia sveikatai, jei trūksta vitamino D?

Šaltinis: vlmedicina | 2021-09-23 13:25:18

Dažnai pasikartojantis peršalimas, nuolatos jaučiamas nuovargis ir slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas, kankinantys kaulų, nugaros ir raumenų skausmai – simptomai, signalizuojantys, kad organizme trūksta vitamino D. Šio vitamino trūkumas ne tik neigiamai veikia mūsų organizmą, bet lemia ir sunkios eigos ligų išsivystymą.

Saulėgrąžos
Saulėgrąža / VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

„Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų ir yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi.Šio vitamino trūkumas gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, astmą, depresiją, reumatines ligas, lėtinio nuovargio sindromą, osteoporozę, žvynelinę, neurodegeneracines ligas, tarp jų – ir Alzheimerio ligą“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą – elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui. Dėl šio vitamino trūkumo vaikai gali susirgti rachitu – liga, pasireiškiančia sutrikusia medžiagų apykaita ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Šio vitamino trūkumas gali taip pat sutrikdyti vaiko vystymąsi, dantų augimą, silpninti imunitetą.

Kaip papildyti vitamino D atsargas organizme?

Vitamino D galima gauti trimis būdais: kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, su maistu, kuriame gausu šio vitamino, ir vartojant maisto papildus ar gydytojo paskirtus preparatus.

„Saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D gaminasi mūsų organizme tuo metu, kai ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai veikia mūsų odą. Tačiau dėl Lietuvos išsidėstymo šiaurės geografinėje platumoje, kurioje saulėtų dienų būna sąlyginai mažai, naudojamų apsauginių priemonių, kurios slopina vitamino D gamybą, ir rudens-žiemos sezonu dažnų darganotų orų, negalime gauti reikiamo vitamino D kiekio. Todėl jo trūkumą organizme galime kompensuoti tik su maistu, maisto papildais arba gydytojo paskirtais preparatais“, – sako M. Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad natūraliai vitamino D atsargas organizme galima papildyti į mitybos racioną įtraukus tokius produktus, kaip pienas, mėsa, sūris, lašiša, kiaušiniai, avokadas. Tačiau su jais galime gauti tik 10–15 proc. reikalingos vitamino D paros normos. Likusią vitamino D dozę padės gauti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartojami šiuo vitaminu praturtinti maisto papildai ir preparatai.

Vitaminas D: gydymui ir profilaktikai


M. Žalytė sako, kad vitamino D dozę gydytojas skiria atsižvelgęs į pradinį vitamino D lygį kraujyje, amžių, odos pigmentaciją, KMI (kūno masės indeksą), galimybes daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį.

Įvertinęs šio vitamino gamybos procesui įtakos turinčius faktorius ir nustatęs ženklų vitamino D trūkumą, gydytojas skiria receptinius preparatus su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis.

„Profilaktikai ir vitamino D atsargų papildymui organizme galima rinktis iš gausybės vaistinėje randamų šio vitamino papildų įvairiomis formomis – lašais, purškalais, kapsulėmis, tabletėmis, čiulpiamomis pastilėmis.

Nepriklausomai nuo to, kokios formos vitaminą D įsigyjate, jį reikia vartoti valgio metu arba po valgio, užgeriant vandeniu“, – pasakoja vaistininkė.

M. Žalytė prideda, kad pirmiausia verta atlikti vitamino D tyrimą, o pagal rezultatus gydytojas ar vaistininkas galėtų rekomenduoti reikalingą vitamino D dozę.

Ar galima perdozuoti šio vitamino?


M. Žalytė sako, kad vitamino D perdozuoti yra sudėtinga, nes organizmas pasigamina ir pasisavina iš maisto bei papildų ir preparatų jo tiek, kiek reikia. Jeigu sukaupsime per daug vitamino D, jis susijungs su organizmo baltymais ir bus saugomas biologiškai neaktyvia forma.

„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi rekomenduojamas palaikomąsias vitamino D paros normas, kurios yra matuojamos tarptautiniais vienetais (TV). Jomis vadovaujasi ir gydytojai, ir vaistininkai, paskirdami vitamino D preparatus bei papildus“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.

Naujagimiai ir kūdikiai per parą turėtų gauti 400–600 TV dozę;

Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų – 600–1000 TV dozę;

Suaugusieji –1000–4000 TV dozę;

Suaugusieji, kai KMI didesnis nei norma – 1600–4000 TV dozę;

Besilaukiančios ir maitinančios mamos – 1500–2000 TV dozę.

Vitaminas D – vienas svarbiausių vitaminų mūsų organizmui, o jo stygius – negailestingas sunkių ligų ir sveikatos būklių sukėlėjas. Šių ligų ir negalavimų galima būtų išvengti, jeigu kiekvieną dieną savo organizmui suteiktume reikiamą vitamino D kiekį.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų