Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kas didesnis blogis - marihuanos suktinukė ar tabako cigaretė?(4)

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-07-10 00:04:42

Turbūt ne vienas, ypač jaunesnio amžiaus, žmogus, dalyvaujantis vakarėliuose, išvykose, būnantis gausiose draugijose, yra gavęs pasiūlymą užsitraukti „žolytės“, taip  švelniai vadinamo narkotiko, gaminamo iš kanapių džiovintų lapų ir žiedų. Kartais gali atrodyti visai romantiška, kaip kompanija bičiulių rateliu perduoda vienas kitam itin brangią medžiagą, suvyniotą į popierėlį, ir godžiau įtraukia po dūmą kitą. O tam, kuris atsisako, aiškina, kad kartais parūkyti „žolės“ – nieko baisaus ir net geriau nei tos dvokiančios cigaretės. Be to, sakoma, kad ir „veža“, t. y. svaigina ar kažką kita daro geriau. O kur dar tos kalbos, kad štai Olandijos sostinėje „žolė“ išvis legali. Negi tai reiškia, kad gal ji tikrai yra mažiau pikta nei cigaretės, pagamintos iš tabako?

Cigaretės - irgi narkotikas, nuo kurio miršta žmonės. Į tai įvairiomis akcijomis dėmesį bando atkreipti visuomeninės organizacijos. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos nuotr.

Turbūt dažnai girdime, kad rūkymas žudo. Žinome ir kokias ligas sukelia nikotinas, dervos ar anglies monoksidas, esantis cigaretėse. Žinome, kad nuo cigarečių gelsta dantys ir nagai, sausėja oda, smirda iš burnos. Žinome, kad cigaretės kenkia nėščiosioms. Dar žinome, kad rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir jo aplinkiniams.

Ką žinome apie marihuaną? Kad tai yra narkotikas ir todėl yra blogis. Ir dar žinome, kad ji yra nelegali, todėl, ko gero, yra didesnis blogis nei cigaretės, kurių kiekvienoje parduotuvėje gali nusipirkti net ir paauglys, sulaukęs aštuonioliktojo gimtadienio.

Narkotikas ar vis dėlto ne?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas siūlo paskaityti neseniai jo parengtą knygą „Atsako į narkomaniją ir AIDS kontraversijos“, kurioje pateikta moksliniais tyrimais patvirtintos informacijos, atsakančios į minėtuosius klausimus.

"Nikotinas yra psichotropinė medžiaga. Kaip, beje, ir alkoholis", - sakė Saulius Čaplinskas. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Yra daug mitų apie narkotikus. Pavyzdžiui, sakoma, kad nuo vieno karto netapsi priklausomas, kad „žolytė“ – anoks ir narkotikas, kad yra sunkūs ir lengvi narkotikai, kad mesti juos galima kada nori. Mitais apipintas ir legendinis Amsterdamas. Tie, kurie rodo į jį, kaip į legalių narkotikų rojų, turi tik paviršinį supratimą“, – sakė S. Čaplinkas.

Literatūroje cigaretės irgi vadinamos narkotikais. Tą vienareikšmiškai tvirtina ir S. Čaplinskas.

„Tabakas ir kanapės skiriasi pripratimo prie jų laipsniu, greičiu ir abstinencijos reiškiniais. Metus rūkyti tabaką kaulų taip nelaužys, kaip po opioidinės abstinencijos. Nikotinas yra psichotropinė medžiaga. Kaip, beje, ir alkoholis", – aiškino pašnekovas.

Legalumas ir nelegalumas – tradicijų pasekmė

Bandėme išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, kad vieni narkotikai yra legalūs, o kiti - ne. S. Čaplinskas sakė, kad taip jau susiklostė istoriškai, net dėl kultūrinių tradicijų. Pavyzdžiui, vienur alkoholis griežtai reglamentuojamas, jis draudžiamas, kitur įprasta per pietus gerti vyną.

Egzistuoja keli požiūriai į narkotikų kontrolę. Kraštutiniais atvejais tvirtinama, kad piktnaudžiavimo medžiagomis problemos kyla dėl ribojimų, o ne dėl narkotikų. S. Čaplinkas knygoje „Atsako į narkomaniją ir AIDS kontraversijos“ rašo, kad šio požiūrio šalininkai nurodo, kad kai kurie žmonės gali vartoti narkotikus nepriprasdami, ir tokių būtų dauguma, jei niekas jiems netrukdytų, nelaikytų narkotikų platinimo nusikaltimu ir nesmerktų. Be to, narkotikai esą gaminami nesaugiau dėl draudžiamųjų įstatymų baimės. Tokia liberali pažiūra, kad kiekvienas gali rinktis, vartoti jam narkotikus ar ne, artima legalizavimui.

Kitas požiūris į narkotikų kontrolę vadinamas žalos mažinimu. Žalos ir rizikos mažinimas yra tarpinė pozicija. Narkotikų vartojimas ir jų prieinamumas laikomi nepriimtinais, kita vertus,  visų nelaimių priežastimi laikomi draudimai, ribojimai ir kriminalizacija. Tikslas yra vartojimo prevencija ir abstinencijos užtikrinimas gydymu, kita vertus,  tikslas yra palengvinti narkotikų vartotojų gyvenimą ir užtikrinti, kad vartojama būtų saugiai, teikiant vartotojams informaciją ir kontroliuojant kokybę.

Kitas kraštutinis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje – narkotikų vartojimas laikomas problemas keliančiu ir kančias didinančiu blogiu, todėl pateisinamos net negailestingos prevencinės priemonės. Pasak S. Čaplinsko, šios teorijos šalininkai kartais net teigia, kad narkotikų vartotojo gyvenimas neturi būti lengvas, nes tai turėtų skatinti vartojimą arba mažinti motyvaciją atsisakyti narkotikų.

Vis dėlto visos visuomenės mėgino ir mėgina reguliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

„Nė viena Europos valstybė narkotikų (kanapių) nelegalizavo ir nė viena neketina to daryti. Svarbu paminėti, kad kone kievienas sprendimus priimantis asmuo ir didžioji Europos piliečių dauguma nepritaria narkotikų legalizacijai. Bet tik Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Lietuvoje įstatymai numato atsakomybę už narkotikų vartojimą“, – rašoma S. Čaplinsko knygoje.

Cigarečių gamintojai išsisuka nekonkrečiais atsakymais

„Ar nikotinas yra narkotikas?“, – tokį klausimą norėjome pateikti ir cigarečių gamintojams. Susisiekus su bendrovės „Philip Morris Lietuva“ centrine būstine buvo duotas tik su spauda bendraujančio asmens elektroninio pašto adresas.

Pirmiausia paprašėme palyginti marihuaną ir tabaką. Iš „Philip Morris Baltic“ Korporacijos reikalų vadovo Lietuvai Gintauto Dirgėlos gavome atsakymą, kad jis negali šiuo klausimu padėti, nes neturi jokios informacijos apie marihuaną ar bet kokį kitą nelegalų produktą. Tačiau adresatas pasiūlė klausti kitų klausimų apie tabako gaminius.

Bandėme išsiaiškinti, per kiek laiko priprantama prie tabako, ar tikrai tabakas yra narkotikas ir kodėl iš jo pagaminti produktai yra legalūs.

Gautas atsakymas buvo lakoniškas: „Mūsų produktai, kaip ir bet kurie kiti tabako produktai, sukelia ligas ir priklausomybę. Mes komunikuojame apie rūkymo žalą sveikatai ir remiame visapusį tabako produktų reguliavimą.“

G. Dirgėla laiške įdėjo nuorodą į kompanijos tarptautinį puslapį anglų kalba. Jame rašoma, kad daugiau nei 5 tūkst. chemikalų – dūmų dalelių – susiformuoja degant tabakui. Maždaug 100 iš jų visuomenės sveikatos institucijos įvardijo kaip keliančias arba galimai keliančias ligas, susijusias su rūkymu. Tarp jų širdies ligos, plaučių vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Rašoma, kad rūkaliams yra didesnė tikimybė susirgti viena iš šių ligų negu nerūkantiems žmonėms. „Be to, rūkymas kelia priklausomybę ir gali būti sunku nustoti rūkyti“, – teigiama „Philip Morris International“ internetiniame puslapyje.

Dar kartą kreipėmės į G. Dirgėlą, prašydami atsakyti, vis dėlto per kiek laiko priprantama prie tabako, ar jis yra narkotikas ir jeigu taip, kodėl cigararetės yra legalios.

Per kelias valandas atsiųsdavęs atsakymus į ankstesnius paklausimus, G. Dirgėla į šį nebeatsakė per dvi paras.

Kas nuodingesnis?

„Ūminis apsinuodijimas nikotinu yra pavojingesnis nei aktyviąja kanapių medžiaga", - teigia Robertas Badaras. Audriaus Privedos nuotr.

Tutbūt nėra šalies, kurioje būtų draudžiamas tabakas. Galima daryti prielaidą, kad jis mažiau kenkia nei nelegalioji kanapė.

Siekdami išsiaiškinti, kas vis dėlto nuodingesnės – suktinukė ar cigaretė, to teiravomės Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovo ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo Roberto Badaro.

„Ūminis apsinuodijimas nikotinu yra pavojingesnis nei aktyviąja kanapių medžiaga –tetrahidrokanabinoliu (THC). Nikotinas gali sukelti mirtinus apsinuodijimus, o ūminis apsinuodijimas THC mažai tikėtinas“, – paaiškino R. Badaras.

Kita vertus, anot S. Čaplinsko, moksliškai esą įrodyta, jog sistemingai rūkant „žolę“ smegenų veikla jau nesugrįžta į tokį lygį, koks jis būtų, jeigu „žolė“ nebūtų rūkoma.

„Kiek yra tas „sistemingai“, gali priklausyti nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Nėra taip, kad jeigu žmogus parūkys žolę, jis jau taps kvaišiumi, nors kartais gali būti ir taip. Bet kiekvienam, jeigu jis rūkys ilgiau, smegenys nebedirbs taip, kaip dirbtų, jeigu jis to nedarytų“, –  kalbėjo S. Čaplinskas.

Daugiau besigydančiųjų nuo priklausomybės nikotinui

Kokių ligonių yra daugiau – priklausomų nuo nikotino ar nuo THC?

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata negalėjo pateikti palyginimo, ką lengviau išgydyti – priklausantį nuo nikotino ar nuo THC, nes dėl priklausomybės nuo kanapių į įstaigą kreipiasi tik pavieniai asmenys.

„Tačiau tai nereiškia, kad kanapės nesukelia priklausomybės. Tiesiog Lietuvoje kanapės yra nelegalios, sunkiai prieinamos. Požiūris į jas yra kritiškas, vartojimas nepasiekė tokio masto, kaip tabakas. Vakarų šalyse jau yra steigiamos programos priklausomybei nuo kanapių gydyti. Tai labai stipri priklausomybė“, – sakė E. Subata.

Prie ko priprantama greičiau?

„Viskas prasideda nuo vieno karto.“ Tokią mintį jau gerą dvidešimtmetį mums diegia visuomenės sveikatos srityje dirbančios institucijos. Bet kodėl,  pavyzdžiui, per Naujųjų metų vakarėlį kompanijoje surūkoma suktinukė vėliau vis dėlto netampa nuolatiniu palydovu, kaip yra gąsdinama? Vakarotojai pasakoja, kad jie „nieko nepajuto“, „nieko nebuvo“, kiti pasakoja, kad marihuana daug geriau nei cigaretė. Kaip čia yra?

„Viskas tikrai prasideda nuo pirmo karto. Taip, daugumai januolių tas vienas kartas per vakarėlį vakarėliu ir pasibaigs. Bet kitas žmogus galbūt jau lauks kitų metų Naujųjų vakarėlio. Dar kitas galbūt nebelauks jo, o bandys eiti į klubą ar kitur ieškoti narkotiko. Tai priklauso nuo žmogaus savybių – gal net nuo genetinių, jo valios stiprumo, aplinkos. Labai daug priklausys nuo to, kokia nuomonė vyraus visuomenėje, žmogaus aplinkoje. Jeigu draugai, bendraamžiai, žiniasklaida formuos nuomonę, kad  tai yra šaunu,  bus didesnė tikimybė, kad narkotikus vartojančių žmonių bus daugiau“, – portalui aiškino S. Čaplinskas.

Jo parengtoje knygoje „Atsako į AIDS ir narkomaniją kontraversijos“ rašoma, jog vienas iš dviejų ar trijų jaunuolių, dar kartą parūkęs nikotino, prie jo pripranta, vienas iš trijų ar keturių – tampa priklausomas nuo kokaino ar heroino, tik vienas iš aštuonių ar dešimties taps alkoholiku ir vienas iš devynių ar vienuolikos pripras prie kanapių.

Kokia išvada?

Tad tabakas yra nuodingesnis nei kanapės, prie jo priprantama greičiau, nuo jo gydosi daugiau žmonių ir jis yra legalus. Panašu, kad legalus jis yra tik dėl tradicijų ir dėl to, kad metant  rūkyti abstinencija yra lengvesnė nei metant kanapes.

„Dabar ir tabakas, ir alkoholis padaro bėdos daugiau negu kiti narkotikai, bet tik todėl, kad yra legalūs. Pabandykime suvokti, kas būtų, jeigu ir „žolė“ būtų legali. Geriau laiką leisti su gera kompanija, o ne su svaigalais“, – apibendrino S. Čaplinskas.

Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
skaityti komentarus (4)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų