Kas daugiau geria: studentai ar dėstytojai?(1)

Gausus alkoholio vartojimas tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų – visuomenės susirūpinimą kelianti problema. Pusei siekiančių įgyti aukštąjį išsilavinimą 18-24 metų studentų jau galima pritaikyti specialias programas dėl rizikingo alkoholio vartojimo.

Reklama

Nacionalinė sveikatos ir medicinos tyrimų tarnyba (NHMRC) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo apžvelgti studentų ir aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų alkoholio vartojimo įpročius, su alkoholio vartojimu susijusias problemas bei išsiaiškinti, į ką tiriamieji kreiptųsi pagalbos, norėdami išspręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas.

Tyrimas atliktas Melburne, Australijoje, su Viktorijos universiteto ir Australijos metropoliteno universiteto studentais ir mokslo darbuotojais. Viktorijos universiteto  studentams ir darbuotojams klausimynas buvo pateikiamas elektroniniu paštu, o Australijos metropoliteno universiteto – telefonu. Iš viso buvo apklausti 774 (65 proc.) studentai ir 422 (35 proc.) mokslo darbuotojai.

Tyrimo rezultatai rodo, jog 70 proc. darbuotojų alkoholinius gėrimus vartojo reguliariai, dukart per mėnesį ir dažniau. Studentai buvo linkę vartoti alkoholinius gėrimus ne taip reguliariai. Reguliariai alkoholį vartojo 48 proc. studentų. 33 proc. studentų ir 21 proc. darbuotojų vienu metu išgerdavo 6 ir daugiau alkoholinių vienetų. Todėl pagirių sindromas buvo dažnesnis tarp studentų. Net 28 proc. studentų paminėjo, kad vartoja alkoholį tol, kol praranda sąmonę, o penktadalis jų susiduria su emocinėmis problemomis, agresijos padidėjimu, o daugiau nei kas dešimtas teigė, jog tai neigiamai paveikia jų studijų rezultatus. Taip pat tyrimas parodė, kad žinios prasilenkia su elgesiu, todėl tik žinojimas apie žalą nekeičia elgsenos modelio.

88 proc. studentų ir 91 proc. darbuotojų kreiptųsi pagalbos, jei manytų, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Išsamesni duomenys pateikti lentelėje.

Kreipimasis pagalbos dėl netinkamo alkoholio vartojimo ar piktnaudžiavimo

Trūksta žinių apie teikiamą pagalbą

Klaipėdos priklausomybės ligų centro 1-ojo skyriaus ir ambulatorijos vedėjas gydytojas psichiatras Sergejus Michalcovas „Vakarų Lietuvos mediciną“  informavo, kad pas jų centre konsultuojančius priklausomybių specialistus pacientus iš uostamiesčio dažniausiai atveda artimieji – sutuoktinis, tėvai, broliai, seserys. Šeimos gydytojai pacientus dažniausiai atsiunčia iš aplinkinių rajonų.

S. Michalcovo nuomone, visuomenėje vykdoma per mažai programų – ne tik parodančių neigiamas alkoholio vartojimo puses, bet ir propaguojančių sveiką gyvenimo būdą.

„O gal tos programos nepasiekia mūsų pacientų, nes jų interesų ratas kitas“, - svarstė specialistas.

Pastaruoju metu pacientų, norinčių išlipti iš alkoholizmo liūno, yra šiek tiek sumažėję. Psichiatro manymu, tam įtakos gali turėti informacijos apie centrą stoka. Todėl esą reikia tokioms reklamoms numatyti lėšų, kad informacija kasdien būtų prieinama.

Bus skirta lėšų prevencijai

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro l.e.p. direktorė Ineta Pačiauskaitė informavo, jog  šiais metais alkoholio prevencijos programai vykdyti  lėšų  planuoja skirti  Sveikatos apsaugos ministerija. Sutartis šiai veiklai vykdyti tarp savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos turėtų būti pasirašyta dar šią savaitę.

„Savivaldybė tik pasirašo sutartį, o mes vykdysime veiklą.  Pagal šią sutartį mes šios problemos sprendimą įsitrauksime į dar šių metų planus“, - sakė I. Pačiauskaitė.

Iki šiol biuro specialistai yra atlikę tyrimus tarp dešimtų klasių mokinių ir aiškinęsi problemos ir rizikos veiksnius, kurie turi įtakos alkoholio vartojimui tarp jaunimo.

„Ši problema turėtų būti sprendžiama sistemiškai. Su šia problema turėtų  dirbti tiek psichiatrai, tiek šeimos gydytojai, tiek policijos atstovai, tiek socialiniai darbuotojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai, įtraukiant ir visuomenę, jos atstovus“, - mano visuomenės sveikatos specialistė.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Reavley N J, Jorm A F, McCann T V, Lubman D I. Alcohol consumption in tertiary education students. BMC Public Health 2011; 11:545. doi:10.1186/1471-2458-11-545