Karščiai šią problemą tik išryškino: tyrimas parodė, kad širdies negalavimus jaučia kas antras(2)

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Reklama

Dėl pavienių skausmų trečdalis nedaro nieko

Apklausus šalies gyventojus nuo 18 iki 75 m. paaiškėjo, kad net 52 proc. jų diegimą, spaudimą, skausmą ar vadinamuosius „permušimus“ širdies srityje jaučia bent kartą per mėnesį. Iš jų 13 proc. tokius nemalonius jausmus patiria kartą per savaitę ar net dažniau.

Įvairios širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra viena dažniausių mirties priežasčių. Tačiau atliktas tyrimas parodė, jog beveik trečdalis (27 proc.) respondentų į įvairius pavienius skausmus širdies plote linkę numoti ranka ir dėl to nesiima ar nesiimtų jokių veiksmų.

Pastebima, kad nemalonūs pojūčiai krūtinėje dažniausiai pasireiškia išgyvenant stresą ir, kaip rodo apklausa, labiausiai būdingi aktyviems, dažnai stresą patiriantiems darbingo amžiaus didmiesčių gyventojams, ypač – moterims. Siekiant išvengti skaudžių pasekmių, net ir retkarčiais širdies sutrikimus jaučiantiems žmonėms per karščius primygtinai patariama imtis prevencijos.

„Vasaros karščių užklupti pacientai atėję į vaistinę skundžiasi dažnai plakančia širdimi, širdies „permušimais“, spurdėjimu, nemaloniu dūrimu širdies plote. Svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą skysčių vartojimą, nešiotis su savimi geriamojo vandens, riboti kavą ir arbatą su kofeinu, atsisakyti alkoholio bei vengti tiesioginio buvimo saulėje“, – pranešime žiniasklaidai pataria vaistininkė Aušra Baranauskienė.

Pirmenybę teikia augaliniams preparatams

Daugiau nei pusė „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad pajutę širdies skausmą, spaudimą ar virpėjimą, pirmenybę teiktų augaliniams preparatams. Iš jų 29 proc. rinktųsi greito poveikio tinktūras.

Kaip pirmąjį pasirinkimą, „sušlubavus“ širdžiai, daugiausiai respondentų nurodė gudobelės ir valerijono augalų preparatus. Pasak vaistininkės, valerijonas labiau tinkamas jaučiant stresą ir siekiant nuraminti nervų sistemai. Tuo metu gudobelė itin vertinga, kai padidėjus kraujospūdžiui siekiama sureguliuoti širdies ritmą.

„Esant lengviems simptomams rekomenduoju gudobelių uogų preparatus. Geriausiai organizmas šio augalo naudingąsias savybes įsisavina tinktūrose, kurios, vartojant rekomenduojamas dozes, nežaloja vidaus organų, o dėl gamybos principų suveikia greičiau, nei kitomis vaistažolių formomis. Pacientams, lengvus širdies darbo sutrikimus jaučiantiems dėl patiriamo trumpalaikio streso, prie gudobelės svarbu pridėti ir augalinį komponentą, skirtą nervų sistemai nuraminti. Tam tinka sukatžolė ar valerijonas bei iš jų pagaminti ekstraktai ir tinktūros“, – pataria A. Baranauskienė.

Vaistininkė akcentuoja, kad pajutus sunkesnius simptomus, t. y. dusulį ar galvos svaigimą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, o net ir silpniems negalavimams širdies plote užsitęsus, būtina atlikti išsamius sveikatos tyrimus. Taip pat specialistė primena, kad siekiant išvengti širdies negalavimų, svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą, rasti sau tinkamus streso malšinimo būdus, sveikai maitintis, stiprinti širdį, palaikant fizinį aktyvumą bei vengti alkoholio ir kitų žalingų medžiagų.