Ketvirtadienis, 2025.07.17
Reklama

Karas Lietuvos keliuose tęsiasi

Šaltinis: vlmedicina | 2016-07-27 09:03:59

Lietuvoje per metus žūsta daugiausiai eismo dalyvių, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias mirtingumo rodiklis – tarp Lietuvos šalies automobilių vairuotojų, o dviratis šalyje yra tokia pati rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Pernai Lietuvoje 100 tūkst. žmonių teko 10,6 mirčių kelyje, o 4,6 – vykstant automobiliu.

PSO statistika rodo, kad Latvijos keliuose bendras mirtingumas pernai siekė 10, o Estijoje – 7. Mirtingumu tarp automobilių vairuotojų Lietuva pernai aplenkė ne tik Latviją (4,2) ir Estiją (3,5), bet ir kaimyninę Lenkiją (4,4), kuri pastaraisiais metais nemažai investavo į kelių atnaujinimą ir eismo sąlygų gerinimą.

„Lyginant Baltijos šalis tarpusavyje, Lietuvoje automobiliai yra seniausi ir kartu mažiausiai saugūs. BTA 2013–2015 metų duomenimis, vidutinis automobilių, kuriuos vairuoja Lietuvos gyventojai amžius, yra 15,8 metų. Latviai vairuoja maždaug 2 metais, o estai – 4 metais naujesnius automobilius. Daug Lietuvos vairuotojų senas transporto priemones eksploatuoja ne dėl to, kad joms jaučia sentimentus, o tiesiog neišgali įsigyti naujesnių“, - sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jo teigimu, jei automobilis yra techniškai tvarkingas, ne itin senas bei vairuojamas laikantis Kelių eismo taisyklių – jis yra saugi transporto priemonė.

„Jei įvykis nedidelis, automobilyje esantys žmonės atsiperka tik įvairiais sumušimais, nedidelėmis galvos ar kaklo traumomis. Įvykus sunkesnėms avarijoms, pasitaiko ir lūžių, o dažniausiai nukenčia įvairūs rankų kaulai“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Motociklo ir dviračio rizika Lietuvoje vienoda

PSO statistika rodo, kad Lietuvoje beveik vienodai rizikinga važiuoti tiek motociklu, tiek dviračiu. 2015 metais 100 tūkst. šalies gyventojų teko 0,8 motociklininkų ir 0,7 dviratininkų mirčių.

„Motociklai atrodo rizikingesni, nei kojomis minamas, ribotą greitį pasiekiantis dviratis. Tačiau abi transporto priemonės dalyvauja eisme ir, kaip rodo objektyvi statistika, mirtino įvykio tikimybė jomis važiuojant yra praktiškai vienoda. Lietuvoje tik 2014 metų viduryje dviratininkams tapo privalomos šviesą atspindinčios liemenės, žibintai, kitos saugos priemonės. Ir nors tai buvo daroma siekiant apsaugoti daugiau gyvybių, neišvengta didelės neigiamos visuomenės reakcijos“, - sako A. Žiukelis.

Draudimo bendrovės atstovo vertinimu, Lietuvoje dar yra gerai neišplėtota dviračių takų infrastruktūra, tačiau veikia ir žmogiškasis faktorius, kai prie dviračio vairo nevengiama sėsti apsvaigus. Tokiu atveju dviratininko orientacija ir reakcija nusilpsta, o nelaimingo atsitikimo rizika smarkiai išauga. Neblaivius dviratininkus gali bausti ir policija.

Skaičiuojama, kad automobilio sustojimo kelias važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu, gali siekti 80 metrų. Todėl dviratininkui netikėtai įsukus į važiuojamą kelio dalį, automobilio sustabdyti kartais neįmanoma. Draudikai, kaip ir numato Kelių eismo taisyklės, rekomenduoja dviratininkams vilkėti saugos liemenes, naudoti žibintus, kad automobilių vairuotojams būtų geriau pastebimi.

Latvijoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko po 0,7 motociklininkų ir dviratininkų mirčių, o Estijoje atitinkamai 0,4 ir 0,8.

Lietuvos keliuose mirtiną riziką patiria ir pėstieji

Šalies keliuose didelę riziką patiria ir pėstieji, kurių mirtingumas nusileidžia tik keliaujantiems automobiliu. PSO duomenimis, pernai 100 tūkst. gyventojų teko 4 pėsčiųjų mirtys – tiek pat kiek ir Latvijoje. Estijoje pėsčiųjų žuvo vidutiniškai dukart mažiau.

BTA duomenimis, eisme dalyvaujantys Lietuvos pėstieji eismo įvykiuose patiria įvairius sumušimus, jiems dažniausiai lūžta kojų kaulai – blauzdikauliai ir šlaunikauliai.

„Vertinant traumų pobūdį, labiausiai nuo sėkmės Lietuvos keliuose priklausomi motociklininkai ir dviratininkai. Jei pasiseka, viskas baigiasi įvairiais sumušimais, o jei ne, tuomet būna bet kas nuo galvos iki kojų. Priklauso nuo to, kaip krenta, ar į ką nors atsitrenkia, ar ne“, - sako A. Žiukelis.

BTA specialisto teigimu, Kelių eismo taisyklių laikymasis ir atšvaitų segėjimas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems padėtų išvengti sužalojimų ar mirties.

PSO duomenimis, pernai pati saugiausia valstybė buvo Švedija, kuriai bendrai kelių eisme teko 2,8 mirčių 100 tūkst. gyventojų, o nesaugiausias – Kazachstanas su 24,2 mirčių.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Hormonų svyravimai ir migrena: kodėl su ja dažniau susiduria moterys?
Migrena – sudėtingas neurologinis sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę. Nors ji dažnai siejama su gen...
Nauja odos priežiūros era – taisykles rašo genai
Lietuvos laboratorinė medicina ką tik žengė revoliucinį žingsnį, atveriantį galimybę ilgiau išsaugoti sveiką odą bei efe...
Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktiniu...
Skaitmeninis detoksas atostogų metu: nauda emocinei ir fizinei sveikatai
Ar tikrai ilsitės per atostogas, jei rankoje – telefonas? Net ir ilsėdamiesi dažnai liekame „prisijungę&ldqu...
Radiologijos technologo profesija: nepakeičiama net dirbtinio intelekto eroje
Radiologijai išlieka viena kertinių medicinos sričių. Technologinė pažanga dar labiau išplėtė ir sustiprino radiologijos...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų