Kam rūpi pacientai?(3)

Įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programą mojuojama pacientų interesų ir jų gerovės gynimo vėliavomis. Tačiau realybė rodo ką kita: sergančiaisiais ir jų gyvenimo kokybe rūpinamasi paskiausiai ir nenoromis. Rytoj posėdžiausianti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų patvirtinti naujai kuriamos Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisijos nuostatus. Ši naujiena pasitinkama ir džiaugsmingai, ir su dvejonėmis.

Reklama

Tikslas – dialogas su valdžia

Idėja įkurti instituciją, kurios tikslas – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę bei siekti efektyvaus sveikatos priežiūros įstaigų valdymo, kilo pernai rudenį. Tuokart įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis bei miesto pacientų organizacijų atstovai, sutarta, jog būtina siekti aktyvesnio pacientų atstovų dalyvavimo priimant svarbius sprendimus, garsiai reikšti savo nuomonę ir palaikyti nuolatinį dialogą su vietine valdžia.

Klaipėda atsilieka

Šią idėją įgyvendinti ėmėsi naujai išrinktos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai – Natalja Istomina ir Artūras Razbadauskas.

„Norime pacientų organizacijoms suteikti galimybę pasisakyti, kaip jie regi sveikatos priežiūrą, kokią ją nori matyti, kaip pagerinti jos prieinamumą kiekvienam. Dabar matome, jog valdininkai visai nenori dirbti su visuomene. Ši komisija galėtų daryti realią įtaką Tarybos sprendimams, susijusiems su asmens sveikatos priežiūros organizavimu mieste“, – aiškino A. Razbadauskas.

N. Istomina pastebi, jog pacientai nėra įtraukiami į sveikatos priežiūros politikos formavimo procesą, ir tuo Klaipėda atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos tradicijų, bet ir didžiųjų Lietuvos miestų, kur veikia Sveikatos reikalų komitetai, komisijos.

„Komisijos steigimui jau pritarė daugelis miesto pacientų organizacijų, su jomis ne kartą apie tai diskutavome, tad poreikis tikrai yra“, – tikino N. Istomina, kuri yra ir Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė.

Nagrinės skundus

Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisijoje turėtų dirbti 17 narių, iš kurių 10 – pacientų organizacijų atstovai, 4 Tarybos nariai, po vieną atstovą iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, taip pat teisininkas.

Komisija veiktų kaip patariamasis organas, padėtų miesto Tarybai apsispręsti priimant sprendimus.

Pasak N. Istominos, šios institucijos būtinumą nulėmė ir tai, jog Vyriausybės 2009 metų gruodžio 7 dienos nutarimu patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą Klaipėdos mieste įgyvendinama vangiai. Tad vienas iš numatomų uždavinių – įgyvendinti šią programą Klaipėdoje, taip pat analizuoti asmens sveikatos priežiūros problemas.

Rytoj Tarybos nariai turėtų patvirtinti komisijos nuostatus, kuriais vadovaujantis bus galima sudaryti komisiją ir pradėti vykdyti veiklą.

Komisija svarstytų Savivaldybės administracijos skyrių ir Tarybos komitetų jai pateiktus Tarybos sprendimų projektus, siūlymus ir pareikštų savo nuomonę, svarstytų gautus gyventojų, valstybės įstaigų, juridinių asmenų, visuomeninių organizacijų laiškus, prašymus, pareiškimus bei pasiūlymus, rengtų miesto Tarybos sprendimų projektus, teiktų siūlymus Tarybai, kaip išnaudoti galimybes, geriau spręsti klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros sistemos reformos įgyvendinimu Klaipėdos mieste, asmens sveikatos priežiūros įstaigų lėšų racionalaus panaudojimo kontrole.

Komisija sudaroma vienai savivaldybės Tarybos kadencijai – ketveriems metams.

Nauda abejotina?

Kai kurie kalbinti valdininkai mano, jog šis žingsnis tėra politikų bandymas pelnyti pacientų simpatijas ir didesnį populiarumą tarp rinkėjų.

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė mano, jog kurti komisiją, kai prie savivaldybės Tarybos jau veikia Bendruomenės sveikatos taryba, nėra būtinybės. Esą pakaktų išplėsti jos funkcijas ir, be visuomenės sveikatos priežiūros, priskirti ir asmens sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo funkciją.

„Manau, kad sprendimas kurti komisiją yra nekorektiška manipuliacija pacientais. Ji vargiai bus efektyvi. Kas bus išnagrinėjus paciento skundą? Kas toliau?“ – retoriškai klausė J. Asadauskienė.

Aktyvi kovotoja už pacientų teises Lietuvos onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Dalia Bielskytė idėją suburti komisiją vertina atsargiai ir mano, jog viskas priklausys nuo jos narių noro bei užsispyrimo.

„Tikiuosi, jog tai nebus dar vienas populizmo garsiakalbis, keliantis daug triukšmo ir neduodantis jokios naudos. Norėčiau, kad tai veiktų, kad neapaugtų biurokratinėmis kerpėmis. Norėčiau pabandyti pati dirbti ir padėti žmonėms, kurių rūpesčiai nepasiekia valdžios olimpo. Jeigu ši komisija atliks realią pagalbos pacientui funkciją, jeigu ji turės autoritetą ir norą veikti  – viskas bus gerai“, – įsitikinusi D. Bielskytė.

Eglė Petkutė