Kam naudinga buvo stabdyti e. sveikatos projektus ir kodėl vis dėlto šis tas vyksta?

Vakar rašėme, kad Seime vykusioje konferencijoje gydymo įstaigos pasakojo, ko yra pasiekusios elektroninės sveikatos srityje. Informacinių technologijų neišlepintiems žmonėms visa tai kelia nuostabą – panašu, kad jau 2015 m. galėsime gydytis išmaniaisiais telefonais. Vis dėlto akis bado, kad už teisingumą ir skaidrumą atsakingos institucijos ne kartą „barė“ pagrindinę projekto vykdytoją – Sveikatos apsaugos ministeriją – dėl dešimčių milijonų litų švaistymo. Tačiau nubaustų nėra, o pasirodo, kad kai kas vis dėlto vyksta.

Vakar žadėjome, kad pabandysime atsakyti į klausimą, kur slypi lietuvių apsukrumo būti pasaulio lyderiais be pinigų paslaptis. Tad šiandien publikacijoje - įtarimai ir versijos.

Reklama

Didžiausia bėda – įstatymai

Seime vykusios konferencijos „Elektroninės sveikatos sistemos Lietuvoje plėtra ir perspektyvos. Sveikatos priežiūros įstaigų patirtis“ pranešėjai nurodė daug problemų, susijusių su e. sveikatos diegimu. Tačiau visos jos susidūrė su didžiausią galvos skausmą keliančiais netobulais Lietuvos įstatymais.

„Suprantame, kad yra pakankamai sunku sveikatos srityje sukurti visapusiškai įteisintą sistemą. Jeigu gydymo įstaigos priėmimo skyriuje kiekvienas gydytojas elgtųsi tiksliai taip, kaip to reikalauja įstatymai, tai dalis pacientų priėmimo skyriuje ir numirtų. Kai kuriuos sprendimus mes priimame tokius, kad jie tikrai būtų naudojami, o teisinės bazės reglamentavimą atidedame, nes tai yra gana sunku ir užima daug laiko“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis.

Netobuli įstatymai, kuriuose pirmenybė teikiama „popieriams“, trukdo gydymo įstaigoms visiškai pereiti prie elektroninio duomenų kaupimo, saugojimo ir perdavimo. Nurodoma, kad dabar galiojanti tvarka, kai ant visų dokumentų turi būti parašas ir antspaudas, kainuoja labai brangiai – tenka išnaudoti tonas popieriaus, pirkti ir prižiūrėti brangius spausdintuvus.

Kita opi problema – informacinių technologijų specialistų poreikis. Pavyzdžiui, Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centre dirba 49 žmonės, numatoma steigti dar 11 etatų, nors diegiant e. sveikatos projektus buvo pasitelkta ir dar 30 kompanijų pagalba.

Pavyzdinių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi, konferencijoje nurodė, kad nepaisant visos pažangos, trūksta pagrindinio dalyko – bendros visą šalį apimančios sistemos, kurioje turi būti įdiegti vienodos kokybės informacinių technologijų sprendimai, prienami visoms gydymo įstaigoms. Be kitų inovacijų, gydymo įstaigos pasigenda galimybės elektroniniu būdu išrašyti kompensuojamuosius vaistus. Būtent už šias sritis ir atsakinga SAM.

SAM bandymai ir pasiekimai

Periodas tarp 2005 ir 2007 metų laikomas SAM bandymo sukurti centralizuotą nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą (NESS) periodu. Tačiau, kaip nurodo pati ministerija, tuo metu nebuvo reikalingos teisinės bazės, užtikrinančios projektų tęstinumą, teisiškai nereglamentuotos aplinkos, todėl centralizuota sistema taip ir liko nesukurta. 

2007-2008 m. vadinami „NESS II“ etapu arba kitaip - antruoju bandymu sukurti centralizuotą nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą. Projektui lėšos buvo skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

„Stambiųjų gydymo įstaigų – Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Santariškių klinikų - informacinėms sistemoms kurti,

medicinos personalo darbo vietoms pagerinti buvo skirta apie 15 mln. litų. Sukurtos sistemos sėkmingai funkcionuoja ir gydymo įstaigos jomis naudojasi. Taip pat buvo skirta 3,5 mln. valstybės investicijų lėšų tolesnei sistemos funkcionalumo plėtotei. Dėl šių lėšų valstybė jau ketverius metus bylinėjasi su paslaugas teikusia kompanija. Lėšos neišleistos, vyksta teisminis ginčas“, – konferencijoje teigė SAM kancleris Rimantas Remeika.

Pastarųjų trejų metų periodas jau laikomas sėkmingesniu. SAM dėstė, kad parengta teisinė bazė, įteisinta e. sveikatos sąvoka, reglamentuotas e. sveikatos sistemos funkcionavimas ir e. sveikatos valstybinių sistemų valdytojas – SAM.

„Pateikti 3 stambūs valstybiniai investiciniai projektai – visų sistemų centrinės arba sujungiančiosios dalies, e. recepto ir vaizdų apsikeitimo projektai, – sakė R. Remeika. – Vykdomi keli stambūs regioniniai projektai, kurie plėtoja gydymo įstaigų informacines sistemas, sujungiant jas regioniniu pagrindu.“

Pradėta nuo nulio

Vis dėlto visa, kuo pasidžiaugė SAM kancleris, nušlavė Valstybės kontrolės ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovų pasisakymai. Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento Informacinių sistemų audito skyriaus vedėja Živilė Kindurytė konstatavo, kad daugelį metų SAM užsakymu kurta e. sveikatos informacinė sistema neveikė planuota apimtimi, kad ministerijos pamokos ir patirtis kuriant sistemą kainavo 34 mln. litų, tačiau ne visi planuoti rezultatai buvo pasiekti, dalis lėšų panaudota nerezultatyviai.

„SAM 2006-2009 m. vykdyti e. sveikatos informacinės sistemos kūrimo ir plėtros darbai buvo neefektyvūs, vykdyti projektai pernelyg ambicingi ir nedavė planuotų rezultatų, o 45 proc. lėšų (15,21 mln. Lt) panaudota nerezultatyviai“, – skaičių pažėrė Valstybės kontrolės atstovė.

Ji taip pat paminėjo, kad iš SAM tikimasi, jog bent dalis to, kas buvo sukurta per netikusius pirmuosius Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimo etapus, bus panaudota tolesniame etape.

Purtė ir Seimas

Skaitydamas savo pranešimą Seimos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas priminė, kad komitete vykdant parlamentinę kontrolę e. sveikatos klausimai svarstyti keturis kartus. Buvo nutarta kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ji nuolat kontroliuotų visą šio projekto įgyvendinimo eigą. Iš tarnybos gautas atsakymas, kuriuo STT įsipareigojo pagal savo kompetenciją domėtis e. sveikatos projekto įgyvendinimo procesu. Taip pat Seimas kreipėsi į Vyriausybę prašydamas pateikti savo išvadą dėl tolesnio šio projekto vykdymo eigos ir SAM kompetencijos įgyvendinant šį projektą.

Be to, per e. sveikatos Lietuvoje istoriją buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą su siūlymu ištirti, ar vykdant nacionalinės e. sveikatos informacinės sistemos diegimo projektus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, susiję su valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšų naudojimu bei nebuvo pažeisti visuomenės ir valstybės teisės bei teisėti interesai.

„Jau trys komitetai akivaizdžiai matėme, kad plaunamos lėšos, bet Generalinė prokuratūra 2008 m. pabaigoje nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nenustatė, kad būtų padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vėliau konstatuota, kad SAM iš esmės nesprendė nacionalinės e. sveikatos informacinės sistemos kūrimo problemų, – tokius apibendrinimus konferencijoje žarstė A. Matulas. – Pasiklausius, ką nuveikė gydymo įstaigos pačios, kyla mintis, ar verta projektą tęsti patikėti ministerijai. Gal įstaigos tai daro pačios, nes modeliai jau sukurti, jie jau veikia.“

E. sveikata nenaudinga pačioms įstaigoms?

Prieš mėnesį e. sveikatos problemą svarstė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Jos narys Rimantas Dagys buvo ypač dosnus kritikos ir asmeninių pastebėjimų.

„Tai gana apsaugotas projektas, kažkas jį globoja. Yra pakankamai duomenų, kad rasta negerų dalykų. Tie, kurie tai darė, žinojo, kad yra suformuluotos netinkamos pirkimo sąlygos. Mano versija yra tokia, kad visa tai vyko ne dėl kompetencijos stokos, o specialiai“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė politikas.

Paklaustas, kodėl galėtų būti stabdomas e. sveikatos projektas, R. Dagys sakė, kad centralizuotos sistemos sukūrimas būtų instrumentas kontroliuoti įstaigas, matyti, kur eina jų lėšos.

„Yra suinteresuotų žmonių, kad to nebūtų. Manau, kad visus tuos metus e. sveikata buvo tyčia marinama. O tai, kas vyko, daryta tik tam, kad reikia daryti procesą. Tad buvo kažkas organizuojama, daromas produktas, kuris niekam nereikalingas“, – aiškino R. Dagys.

Įstaigos sukasi ir pačios

Santariškių klinikų atstovas sakė, kas ši sveikatos priežiūros įstaiga e. sveikatos projektams kurti gavo lėšų ir iš SAM, tad negali teigti, kad visos SAM lėšos naudotos neefektyviai. Tačiau sostinės Centro poliklinikos direktorius K. Štaras patikino, kad savo atstovaujamos gydymo įstaigos elektroninių sistemų kūrimui ir diegimui negavo lėšų nei iš valstybės, nei iš savivaldybės.

„Paskaičiavome, kokį ekonominį efektą duos sistemos įdiegimas. Pasirodo, kad ekonomija yra apie 200 tūkst. litų“, – pačios sveikatos preižiūros įstaigos investicijų naudą paskaičiavo K. Štaras.

A.Matulas paragino visas įstaigas, kurios jau yra žengusios reikšmingus žingsnius e. sveikatos diegimo srityje, dalintis su kitomis įstaigomis savo patirtimi.

Zita Voitiulevičiūtė