Kalbėkite kiek norite – nesiskiepysime!
Praeitą savaitę Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) sukvietė Lietuvos ir užsienio šalių specialistus pasikalbėti apie skiepus. Pateikti duomenys privertė ir šyptelėti, ir gerokai susimąstyti – skiepams išleidžiama labai daug pinigų, dėl skiepų skeptikų grįžta seniai pamirštos ligos, tačiau masinis skiepijimasis atveda naują bėdą – bendrą silpnėjantį visuomenės imunitetą, kurį norima koreguoti… dar vienais skiepais. Nemažai aiškumo įnešė psichoterapeutas profesorius Eugenijus Laurinaitis. Pasitelkęs tyrimus ir logiką jis įrodė, kad sprendimą skiepytis lemia ne žinios ar argumentai, o tikėjimo ir pasitikėjimo klausimai.
Nuo ko ir ką skiepija
Užkrečiamų ligų prevencija Valstybinė ligonių kasa (VLK) vadina išlaidas skiepams ir gydytojų skatinimui raginti žmones skiepytis. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių perkamos šios vakcinos:
hepatito B vakcina naujagimiams, kūdikiams ir vaikams;
vakcina nuo tuberkuliozės (BCG);
kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės, inaktyvuota poliomielito vakcina;
kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės, inaktyvuota poliomielito, Heamophilus influenzae B tipo vakcina;
tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina;
difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina;
pneumokokinė polisacharidinė konjuguota vakcina (nuo 2014 m. spalio mėn.)
Taip pat valstybė sumokės, jeigu jums reikės pasiskiepyti nuo:
pasiutligės;
poliomielito;
einamųjų metų sezoninio gripo;
hepatito B (bet tik studentams, kurie mokymo vietose vykdo sveikatos priežiūros ir su ja susijusią veiklą mokymo tikslais).
Skiepų kalendorius ir kompensuojamųjų vakcinų sąrašas kasmet vis papildomas. Nuo 2015 m. numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti 15–16 metų paauglių skiepijimą difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina; nuo 2015 m. numatyta pradėti skiepyti 65 metų ir vyresnius asmenis bei rizikos grupėms priskiriamus asmenis nuo pneumokokinės infekcijos; nuo 2016 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių numatyta įtraukti skiepijimą žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kiek išleista skiepams
2014 m. skiepams buvo skirta apie 4,5 mln. eurų, tačiau išnaudota tik 3,7 mln. Šiais metais skiepams suplanuota išleisti 6,3 mln. eurų. Kaip lietuviai skiepijosi, bus aišku tik kitais metais.
VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė pateikė duomenis apie skatinamąsias paslaugas, už kurias sumokėjo VLK. 2012 m. dėl užkrečiamųjų ligų suteikta 457 tūkst. skatinamųjų paslaugų (šeimos gydytojai papildomai skatinami už vaikų skiepijimą pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) – už 693 tūkst. eurų, 2013 m. 472 tūkst. skatinamųjų paslaugų – už 715 tūkst. eurų; 2014 m. 478 tūkst. skatinamųjų paslaugų – už 732 tūkst. eurų.
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įvesta nauja skatinamoji paslauga – tuberkulino mėginio (Mantu mėginio) atlikimas 7 metų vaikams ir rizikos grupių vaikams.
VLK skaičiuoja ne tik konkrečiai vakcinai ar konkrečiam gydytojui sumokėtus pinigus, jie prie išlaidų infekcinių ligų gydymui priskaičiuoja ir lovadienius. Kitaip sakant, kiek laiko susirgęs kokia užkrečiama liga žmogus praleido ligoninėje.
2014 m. dėl žarnyno infekcinių ligų 15 283 žmonės ligoninių lovose praleido 58 194 dienas; dėl gripo 37 451 žmogus „sunaudojo“ 290 422 lovadienius; dėl kitų infekcinių ir parazitų sukeltų ligų dar 7098 žmonės voliojosi 90 101 lovadienį. O ką jau kalbėti apie ligos pašalpas, kurias teko išmokėti sergantiesiems užkrečiamomis ligomis. Iš viso buvo 333 655 nedarbingumo dienos ir tai valstybei kainavo 6,2 mln. eurų.
2014 m. iš PSDF biudžeto 51 mln. eurų iškeliavo dienos stacionaro, stebėjimo, ambulatorinėms ir šeimos gydytojo skatinamosios paslaugoms apmokėti.
Labai grubiai skaičiuojant, infekcinės ligos (skiepijant žmones ir kovojant su ligomis, kai nesiskiepijama) valstybei kainuoja apie 70 mln. eurų.
Skiepytis visą gyvenimą
ULAC surengtoje konferencijoje apie naujų vakcinų įtraukimą dalyvavęs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovas dr. Niklas Danielsson kalbėjo apie viso gyvenimo skiepų kalendorių. Jis pateikė amžiaus grupes ir situacijas, kai reikia vakcinuotis:
vaikams iki 18 metų pagal esamą šalyje skiepų kalendorių;
patikrinimo periodo skiepai (paauglystėje arba jeigu kas nors buvo praleista iki 18 m.);
jaunimo skiepai – keliautojams, tarnaujantiems kariuomenėje, nuo hepatito B ar žmogaus papilomos viruso;
suaugusiesiems – nuo papilomos viruso ir hepatito B;
senjorams, sulaukusiems per 65 m. (difterija, pneumokokas, kokliušas);
nėščiosioms;
keliautojams, kai vykstama į didesnės rizikos regionus;
po imunoterapijos ir transplantacijos.
Pasak dr. N. Danielssono, atkreiptas dėmesys į naują rizikos grupę, kuriai nebuvo skiriamas deramas dėmesys – tai sveikatos priežiūros specialistai.
Prakalbus apie skiepus nuo gripo, jis pabrėžė, jog reikia labiau raginti žmones ir ypač stipriau agituoti senjorus. Nors pats pripažino, kad ne visuomet kuriant vakciną nuo gripo „pataikoma“ su prognozėmis, todėl vakcinos neduoda norimo efekto. Taip, deja, buvo ir šiemet.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistas prakalbo ir apie geros vakcinacijos pasekmes visai visuomenei.
„Vakcinacijos tampa savo sėkmės įkaitais. Nors dar nėra aiškių įrodymų, bet mes matome mažėjantį visuomenės imunitetą. Žmogaus antikūnai turi vis mažiau galimybių susidurti su ligų sukėlėjais, todėl silpsta imunitetas“, - sakė dr. N. Danielsson. Ir pridūrė, jog jau yra stiprinančios imunitetą vakcinos.
Argumentų kalba neveikia
Psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis sakė, jog medikų vartojamas žodis „pacientas“ skiepijamiems asmenims netinka, nes vakcinuojami sveiki žmonės. Tai, beje, vienas stipriausių argumentų nesiskiepyti – „sveikiems skiepų nereikia“.
Pasak jo, skirtingi tyrimai parodė, jog 70-80 proc. turi teigiamą požiūrį į skiepus; 10-15 proc. abejoja; 5-10 proc. tikrai žino, ko jie baiminasi; 5 proc. yra priešiški vakcinoms. Su pastaraisiais, pasak profesoriaus, kalbėti yra sunkiausia ir bemaž neįmanoma.
„Neseniai Australijos valdžia paskelbė, kad atims pašalpas iš tų, kurie neskiepija savo vaikų. Manote, tai įtikins tuos 5 proc.? Ne, tik dar labiau padidins konfrontaciją“, - įsitikinęs psichoterapeutas.
„Vakcinacija – tai tikėjimo ir įtikinėjimo klausimai. Skiepais mes tikime ir pasitikime, o ne pasiremdami 6 priežastimis ir argumentais žinome, kad mums to reikia. Nereikia žmonių klausti apie jų baimes ir argumentais didinti jų tikėjimą skiepais. Su žmonėmis reikia šnekėtis ir nebijoti išgirsti, ką jie galvoja“, - sakė E. Laurinaitis.
Ieškantiems atsakymo į klausimą, kodėl žmonės nenori skiepytis, specialistas pateikė kelis nesugriaunamus argumentus:
Skiepai – sveikatinimo priemonė, o ne gydymas. Sveiki į gydymo įstaigas neina, juos reikia ten kaip nors prisikviesti.
Informacija apie skiepus žmonių elgesio nekeičia. Neretai aplinkinių žmonių vertinimai ir atsiliepimai daro didžiausią įtaką sprendimui skiepytis ar nesiskiepyti.
Sveikata savaime nėra vertybė, ji tik instrumentas siekti kitų žmogui svarbių vertybių (būti atletiškam, nes norisi pasirodyti prieš merginas; būti sveikam, nes norisi užauginti vaiką ir pan.). Todėl norint, kad žmonės saugotų sveikatą, o tai reiškia skiepytųsi, reikia didinti jų motyvaciją. Tai padaryti labai sunku šalyje, kurioje didelis nusivylimas viskuo (nepriklausomybe, valdžia).
„Skiepai ir nenoras skiepytis yra tik didelio psichologinio lauko komponentas. Be to, prie nenoro skiepytis prisideda ir sveikatos priežiūros specialistai, net 60 proc. medikų bijo skiepų. Kaip profesionalai „parduos“ skiepus, jei patys jais netiki, nesuvokia žmonių lūkesčių ir apie skiepus žmonėms visai nepasakoja? 41 studija parodė, kad labai veiksminga priminti žmonėms apie vakcinaciją ir kviesti juos apsilankyti gydymo įstaigoje. Mokymai profesionalams vakcinacijos komunikacijos klausimais yra labai reikalingi“, - pabrėžė specialistas.
Skiepyti bus ką
„Eurostato“ leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenimis, 2014 m. Europos Sąjungoje vaikai (iki 18 m.) sudarė 15,6 proc. visų gyventojų (1994 m. – 18,6 proc.), Lietuvoje – 14,6 proc. Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, tikimasi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014 m., žmonių iki 15 m. amžiaus procentinė dalis išaugs 9-iose valstybėse narėse. Labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje – nuo 14,6 proc. 2014 m. iki 16,6 proc. 2050 m., t.y. 2 procentiniais punktais.
Lietuvos valdžios institucijoms bent jau vienas galvos skausmas atkrenta – skiepyti tikrai bus ką, tik vis dar opia problema išlieka lietuvių skepticizmas skiepų atžvilgiu. Ir nors prof. E. Laurinaitis tikino, kad informuotumo didinimas nedaro įtakos norui skiepytis, tačiau pabrėžė, kad kai trūksta žinių, erdvė prisipildo baimių. Kas galėtų paneigti, jog lietuviai mažai žino apie kompensuojamus skiepus? Prieš kiek metų sukurta vakcina nuo tuberkuliozės skiepijami lietuviai? Kodėl kompensuojama net 3 bakterijas turinti vakcina, nors pasaulyje jau yra kiekvienai infekcijai atskira vakcina? Mūsų šalyje laikomasi tvirčiausios taisyklės – perkam pigiausią – tai gal ir leidžiamos mums pačios pigiausios, o ne geriausios vakcinos? Tai tik dalis erdvės, kurioje nėra žinių ir, deja, niekas neskuba šios erdvės apvalyti nuo baimių.
Susiję straipsniai
