Kaip sugrąžinti į sveikatos priežiūros sistemą dingusius ŽIV pacientus?

Asociacija „Pozityvus gyvenimas“ atkreipia dėmesį, jog daugiau nei du trečdaliai ŽIV infekuotų asmenų negauna sveikatos priežiūros paslaugų ir yra tarsi dingę iš Lietuvos sveikatos priežiūros ir kontrolės sistemos. Tačiau siekis spręsti šią aktualią problemą net neatsispindi svarstyti pateiktame Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2015–2023 metų plėtros programos projekte: čia nėra informacijos nei apie šią problemą, nei kaip ji bus sprendžiama ir vertinama.

Reklama

Dingę iš sistemos

Remdamasis balandžio 30 dieną pateikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) informacija, asociacijos vadovas Jurgis Andriuška pateikia konkrečius skaičius: 2014 metais paslaugas, apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, gavo tik 703 iš daugiau nei 2350 infekuotų ŽIV pacientų. Panaši situacija buvo ir 2012 bei 2013 metais (VLK duomenys pateikiami čia).

„Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl galimo nekontroliuojamo ŽIV paplitimo pavojaus, atsparių vaistams ŽIV formų atsiradimo. Jei dingusius pacientus neįtrauksime į sveikatos priežiūros sistemą, nedidinsime jų sąmoningumo, jei jiems nebus skirtas retrovirusinis gydymas, tai ŽIV situacija gali tapti vis sunkiau kontroliuojama. Todėl būtina kuo skubiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir imtis priemonių, kurios padėtų grąžinti į sveikatos priežiūros ir kontrolės sistemą kuo didesnę pradingusių infekuotų ŽIV pacientų dalį“, - ragina jis.

Sveikatos programą siūlo papildyti konkrečiais punktais  

Atsižvelgdama į tokius daug bylojančius faktus, asociacija „Pozityvus gyvenimas“ išsiuntė Sveikatos apsaugos ministerijai raštą, kuriuo siūlo į Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2015–2023 metų plėtros programos projektą įtraukti kai kuriuos punktus.

Ji ragina į programą įtraukti uždavinį teikti ir gerinti sveikatos priežiūros, konsultacinės pagalbos, psichosocialinių paslaugų infekuotiems ŽIV bei jų aplinkos asmenims prieinamumą ir kokybę.

Taip pat nustatyti asmenų, infekuotų ŽIV, išlaikymo sveikatos priežiūros ir kontrolės sistemoje didėjimą procentais: siekti, kad 2019 metais tas didėjimas siektų 50, 2023 metais – ne mažiau kaip 80 proc. Taip pat siekti, kad 2019 metais antiretrovirusinį gydymą gautų 70 proc., 2023 metai – ne mažiau kaip 80 proc. pacientų. kuriems pagal jų sveikatos būklės rodiklius reikalingas šis gydymas.

„Jei nebus numatyti konkretūs šių pacientų išlaikymo didėjimo skaičiai, nebus konkrečių įsipareigojimų, tai ir programa bus vykdoma „abstrakčiai“, neatsakingai, nebus aišku, ko reikia siekti. Juk net planuodami namų ūkį turime tiksliai numatyti, kokią dalį stogo reikia užlopyti, kad neužlietų kambario, turime numatyti, kokią dalį lėšų tam reikės skirti“, - paaiškino J. Andriuška.