Kaip ryklys gali padėti besigydantiems nuo vėžio? (1)

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Piktybiniai navikai iš visų mirties priežasčių užima antrą vietą, bet epidemiologai apskaičiavo, kad 2015–2020 metais onkologinės ligos taps dažniausia mirties priežastimi. Vyrai dažniausiai serga prostatos, plaučių, odos, šlapimo pūslės ir inkstų, skrandžio vėžiu, o moterys – krūties, odos, gimdos kūno, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos vėžiu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad vėžys vystosi visiems skirtingai ir universalaus gydymo iki šiol nėra.

„Onkologija – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų, kur medicina ir mokslas žengia koja kojon į priekį, nes kasmet apibendrinami naujausi moksliniai duomenys, keičiama gydymo taktika, ji tobulinama. Specifinis vėžio gydymas pagrįstas moksliniais tyrimais, kurių gydymo rekomendacijų laikosi viso pasaulio onkologai. Vėžys – labai individuali liga. Kodėl ji išsivysto būtent tam žmogui ir turi tiek individualių savybių, šiandien dar neturime atsakymų, tad sakyčiau, kad kiekvienas ligonis serga savo unikaliu vėžiu. Medikai bando pažinti piktybinių navikų savybes, taiko kiek įmanoma individualizuotą gydymą, bet kodėl, atrodytų, du vienodi pacientai skirtingai reaguoja į tą patį gydymą, kartais lieka neaišku“, – sako onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Šiuo metu taikomi pagrindiniai vėžio gydymo metodai – chemoterapija ir radioterapija – tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą organizme, bet, praėję intensyvų gydymo kursą, pacientai susiduria su kita problema – šalutiniu gydymo poveikiu organizmui. 60 proc. sergančiųjų onkologinėmis ligomis kenčia dėl mažakraujystės, kuri sukelia intensyvų silpnumą ir daro įtaką paciento gyvenimo bei gydymo kokybei: dėl bendro silpnumo dažnai reikia atidėti gydymą, didinti intervalus tarp kursų ar sumažinti dozę. Be to, sergantieji vėžiu susiduria su daugybe fiziologinių ir psichologinių negalavimų: ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, atsiranda organizmo silpnumas, taip pat silpnėja organizmo imuninė sistema, progresuoja depresija. Ieškodami būdų pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, mokslininkai ėmė ieškoti alternatyvių natūralių medžiagų gamtoje.

Po daugybės tyrinėjimų metų Kanados kompanija „Atrium Innovations“ surado metodą, kaip iš ryklių kremzlių atskirti aktyviąsias molekules ir sukūrė skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą, kuris gali būti naudojamas besigydančiųjų nuo onkologinių ligų mitybai papildyti ir gyvenimo kokybei palaikyti. Pasak onkologės E. Juodžbalienės, alternatyvūs vėžio gydymo metodai nėra panacėja, bet jie gali padėti daryti įtaką organizmo imuniniam atsakui, be to, netiesiogiai padėti slopinti naviko vystymąsi bei plitimą.

Vėžio gydymo galimybės nuolat plečiasi, todėl itin svarbu, kad sergantieji šia sunkia liga gautų ne tik naujausių žinių, bet ir visą įmanomą pagalbą. Kovojant su vėžiu svarbu pasitelkti visus įmanomus ginklus: mokslo ir medicinos naujoves, pažangiausias gydymo technologijas, sveikatą kovoje su liga padedančias palaikyti priemones, taip pat nepamiršti pozityvaus mąstymo, teigiamo nusiteikimo ir sveiko gyvenimo būdo.

Justė Adakauskaitė