Smegenų sveikata: kai maži simptomai tampa svarbiais signalais

Neurologiniai sutrikimai tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema – jie jau dabar sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių. 

Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof. Kęstučio Petrikonio, rūpintis smegenų sveikata turime visą gyvenimą – ne tik tada, kai jau pasireiškia simptomai, bet ir prevenciškai, kaip neatsiejama bendros sveikatos dalimi.

Pastebima, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai diagnozuojamos neurologinės ligos – insultas, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, epilepsija, išsėtinė sklerozė, šoninė amiotrofinė sklerozė, pirminiai galvos skausmai, tame tarpe ir migrena, neuropatijos, stuburo degeneracinių ligų sukeltos nervų pažaidos ir neuropatinis skausmas. Tačiau profesorius atkreipia dėmesį ir į vis dar per retai įvertinamus sutrikimus – tai miego, dėmesio, atminties, emocijų valdymo, regos ar klausos sutrikimai, judesių sulėtėjimas, nekoordinuotumas, kurie gali rodyti ankstyvas neurologinių ligų stadijas.

„Daugeliu atvejų pacientai atvyksta per vėlai, kai liga jau pažengusi. Atminties pablogėjimą, dėmesio stoką ar nuovargį neretai siejame su stresu ar amžiumi. Tačiau, kai šie simptomai tęsiasi ar progresuoja, svarbu kreiptis į specialistą“, – sako prof. K. Petrikonis.

Pasak profesoriaus, smegenų sveikata yra daugialypė ir priklauso tiek nuo biologinių, tame tarpe genetinių, tiek nuo gyvenimo būdo veiksnių. Šiandien žinoma, kad daugiau nei 40 proc. demencijos atvejų galima būtų atitolinti ar net išvengti, jei būtų kontroliuojami rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas, nutukimas, depresija, klausos ir regos sutrikimai, socialinis atsiribojimas, fizinio aktyvumo stoka.

Rūpintis smegenų sveikata turime visą gyvenimą – ne tik tada, kai jau pasireiškia simptomai, bet ir prevenciškai, kaip neatsiejama bendros sveikatos dalimi.

Ypač svarbus kokybiškas miegas – lėtinis jo trūkumas gali padidinti demencijos riziką papildomai net 70 proc. „Miego metu suaktyvėja, labai neseniai atrasta glimfatinė sistema, atsakinga už smegenų „apsivalymą“, taip pat ir nuo toksinių baltymų, tokių kaip beta amiloidas ir kitų, kuris kaupdamasis siejamas su Alzheimerio liga, – sako prof. K. Petrikonis. – Jau seniai žinoma, kad sergant ar karščiuojant pirmas vaistas yra ne tik karšta arbata, bet ir gilus, jėgas atkuriantis miegas.“

„Rekomenduojame palaikyti aktyvų gyvenimo būdą – tiek fiziškai, tiek protiškai ir socialiai. Taip pat svarbi lėtinių ligų kontrolė, regėjimo ir klausos korekcija, nuolatinis smalsumas bei domėjimasis naujais dalykais“, – vardija gydytojas neurologas.

Anot prof. K. Petrikonio, pastaraisiais metais smegenų ligų diagnostika ir gydymas sparčiai keičiasi. Taikomos naujos kartos smegenų vaizdinimo technologijos, pažangūs biožymenys, ne tik kraujo, smegenų skysčio, odos, bet ir ašarų terpėse, jau geriau pasiekiama ir ankstyvoji demencijos ar Parkinsono ligos diagnostika, personalizuotas gydymas. Klinikoje vis plačiau taikomi inovatyvūs metodai – nuo giliosios smegenų stimuliacijos bei neinvazinės neuromoduliacijos iki personalizuotų terapijų, nuosekliai taikomas komandinis, daugiadalykės priežiūros principas.

Pagal paciento būklę į procesą įsitraukia įvairių sričių specialistai: gydytojai neurologai, neurochirurgai, psichiatrai, genetikai, neuropsichologai, anesteziologai-reanimatologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, logopedai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai. Esant poreikiui, į sprendimų priėmimą įtraukiami ir šeimos nariai.

„Jau dabar kai kurias neurologines ligas galima diagnozuoti net prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams. O artimiausioje ateityje laukiame naujų gydymo galimybių – nuo biologinės terapijos iki genų technologijų, kurios gali pakeisti ligos eigą ar net ją sustabdyti“, – teigia jis.

Prof. K. Petrikonis įsitikinęs – smegenų sveikata yra ne tik asmens, bet ir visos visuomenės tvarumo pagrindas. „Kalbame apie gebėjimą mokytis, dirbti, kurti, gyventi savarankiškai. Tai liečia ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą, darbingo amžiaus žmones. Kuo anksčiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau žmonių galės priimti sąmoningus sprendimus, padėsiančius išsaugoti jų gyvenimo kokybę kuo ilgiau“, – sako profesorius.

Liepos 22-ąją jau 12-ą kartą minima Pasaulinė smegenų diena, atkreipianti dėmesį į smegenų sveikatą visais gyvenimo tarpsniais. Pasaulinė neurologijos federacija skatina didinti informuotumą, stiprinti švietimą, taikyti prevencines priemones, gerinti pagalbą sergantiesiems ir telkti politinį dėmesį neurologinių ligų mažinimui. Kauno klinikų specialistai pažymi, kad smegenų sveikata nėra vien tik medikų rūpestis – tai kiekvieno iš mūsų pasirinkimų ir įpročių rezultatas.