Kaip įveikti „sekmadienio neurozę“?

Juk žinote tą besismelkiantį ir sekmadienį, savaitgaliui baigiantis, išaugantį nerimą? Jis atslenka ne tik pas jus! Pastaruoju metu tiek daug draugų, pacientų ir dėmesingumo meditacinės praktikos mokinių užsimena apie „sekmadienio vakaro pojūtį“, kad jis nusipelno Google paieškos. Pasirodo, sekmadieniui būdingas nerimas – visur esantis fenomenas: apie jį rašė tokie skirtingi šaltiniai kaip Psychology Today ir Victoras Franklis (austrų psichiatras, žinomas už koncentracijos stovyklos patirtyje rastą prasmę), šį jausmą pavadinęs „Sekmadienio neuroze.“

Reklama

Sekmadieniai gali būti varginantys dėl daugeriopų priežasčių, įskaitant ir šias:

1) Jie neturi struktūros. Nors ir skundžiamės dėl šiokiadienių apribojimų, daugelis mieliau renkasi rutiną ir grafiką. Šeštadieniai dažnai būna užimti įsipareigojimų vykdymo ir namų ruošos darbų, tačiau sekmadienis – paprastai laisvesnė, tingesnė diena, o tai tinka ne visiems.

2) Kitą dieną turime grįžti į darbą. Nuogąstavimui sužadinti gali pakakti ir vis artėjančio grįžimo net ir į mėgstamą darbą. Jei darbas nepatinka ar penktadienį palikta nebaigtų užduočių, sekmadienio pojūtis gali sustiprėti iki baimės.

3) Vis dar jaučiame vaikystės nerimą dėl mokyklos. Daugumos sekmadieninio liūdesio šaknys slypi vaikystėje, kai susidūrėme su namų darbais, dviejų žaidimo dienų pabaiga ir ankstyvu ėjimu miegoti. Jei mokykloje buvome erzinami ar nelaimingi dėl kitų priežasčių, sekmadienio vakare nerimas gali peraugti į stiprią baimę.

4) Nepasiekėme visų savaitgalio tikslų – tarp kurių buvo ir poilsis. Ketvirtadieniui ir penktadieniui baigiantis dažnai kuriame lūkesčius dviem brangiems laisvadieniams ir sudarome neįvykdomus darbų sąrašus. Pavyzdžiui, planuojame – per dvi dienas – atsigriebti už dienas be skaitymo, nueiti į turgų, aplankyti tėvus, pernakvoti, nusivesti vaikus į parką, pagaliau sutaisyti varvančią dušo galvutę, padirbėti kaip laisvai samdomam specialistui, išvalyti spintas ir kitos savaitės vakarienėms pagaminti keletą patiekalų užšaldyti. Negana to, ketiname pailsėti ir atsipalaiduoti – dar atlikdami visus sąrašo darbus! Nesugebėjimas pasiekti visų stebėtinų tikslų gerokai prisideda prie sekmadieninio nerimo.

Kaip sumažinti ar suvaldyti „sekmadienio neurozę“? Štai keletas sprendimo būdų:

1) Jei „sekmadienio neurozę“ sukelia neišpildomi lūkesčiai dviem laisvadieniams, pabandykite į savaitgalio darbų sąrašą žvelgti kaip į laisvą žaidimo planą, o ne griežtą programą. Dar geriau – nusistatykite du ar tris prioritetus, o visa kita pamirškite. Pavyzdžiui: šį savaitgalį nusipirksiu maisto, pavakarieniausiu su draugu ir paskambinsiu mamai. Arba: šį savaitgalį išvalysiu vonios kambarį (ne visą namą), užregistruosiu vaikus į vasaros stovyklą ir skirsiu valandą skaityti savo malonumui.

2) Jei nerimą sukelia sekmadienio struktūros trūkumas, susidarykite laisvą šios dienos grafiką. Pavyzdžiui, susiplanuokite ryte nueiti į sporto salę, po vakarienės išskalbti drabužius ir po to valandą pailsėti prieš televizorių. Nereikia susiplanuoti kiekvienos minutės, tačiau paprastas planas gali sumažinti struktūros trūkumo paskatintą nerimą.

3) Jei „sekmadienio neurozė“ susijusi su artėjančiu grįžimu į nuolatinį skubėjimą, pasvarstykite, kaip galite išnaudoti dieną, kad šiokiadienių stresas sumažėtų. Galbūt sekmadienį išskalbę drabužius, pasigaminę pietus, įvykdę įsipareigojimus ar kitaip pasiruošę būsimai savaitei nebejausite nerimo dėl pirmadienio. Namiškių suguldymas laiku miegoti taip pat gali padėti.

4) Jei sekmadienio stresas – susitelkimo į pirmadienį rezultatas, išbandykite dėmesingumo meditacinę praktiką. Gal ir atrodo, kad pirmadienis grėsmingai artėja, tačiau šiandien – dabar – vis dar savaitgalis. Jei sekmadieninis pojūtis – mokyklos laikų nerimo atgarsis, prisiminkite, kad šiandien – dabar – yra 2016, ir jūs nebe šeštoje klasėje. Nepražiopsokite progos maloniai praleisti laisvadienį, mintimis nuklysdami atgal į pradinę mokyklą ar pirmyn į rytojų.

5) Jei „sekmadienio neurozė“ kyla iš artėjančio grįžimo į darbą, pagalvokite apie dalykus, kurie jums darbe patinka ir kurių laukiate. Gal šią savaitę su bendradarbiais eisite pietauti? Pagaliau pateiksite svarbų projektą?

6) Jei su sekmadieniu susijęs nuogąstavimas tęsiasi, skirkite laiko pagalvoti, kuo jums nepatinka jūsų darbas ir ar galite ką nors pakeisti. Pavyzdžiui, jei sekmadienio nerimą sukelia faktas, kad pirmadienį darbe turite būti 8 val., gal galite susitarti, kad atvyksite 9 val. ir darbus baigsite valanda vėliau? Jei darbe jaučiatės atskirtas, ar yra būdas į darbo dieną įtraukti daugiau socialinio bendravimo?

Kiekviena šių metodų kombinacija gali padėti panaikinti nemalonų sekmadienio pojūtį. Kadangi esame linkę tikėti, kad neurozės sudaro asmeninę ir ypatingą problemą, kai kuriems gali padėti paprastas žinojimas, kad „sekmadienio neurozė“ yra dažnas ir žinomas fenomenas.

Koks jūsų metodas?

Pagal tinklaraštį „Psychobabble for Normal People“ parengė Indrė Lisauskaitė-Stonienė