Kaip įveikti korupciją sveikatos priežiūros srityje?(2)

Kaip įveikti korupciją sveikatos priežiūros srityje? Kokios yra jos egzistavimo priežastys bei formos įvairiose pasaulio šalyse? Ir ką apie šią problemą mano organizacijos "Transparency International" vasaros mokyklos, subūrusios studentus ir jaunus profesionalus  iš 36 pasaulio šalių,  dalyviai?  Jau publikavome   Ukrainos, Armėnijos ir Estijos atstovų mintis, o šios dienos  pašnekovai – jaunos moterys iš Etiopijos, Maroko ir Latvijos.

Reklama

 Mariam Zaare Jabiri, finansininkė, dirbanti žmogaus socialinės raidos srityje. Marokas

 Kokia situacija yra Maroke sprendžiant kyšininkavimo sveikatos priežiūros srityje problemą?

 Maroke korupcija sveikatos priežiūros srityje yra labai rimta problema. Kyšiai yra gerai priimami visuomenėje ir tampa norma. Jeigu esate pacientas ir norite bet kokios naudos iš sveikatos priežiūros paslaugų, turite pereiti papirkinėjimo procesą.

Dabar daug žmonių ima protestuoti ir bando sulaužyti šį ydingą ratą. Yra jaunų gydytojų, kurie apie tai rašo savo tinklaraščiuose. Jie kalba ne tik apie sveikatos paslaugas, bet ir apie viešuosius pirkimus. Maroke labai daug medicinos srities  tinklaraštininkų, kurie kelia į viešumą šias problemas. Jie dalijasi patirtimi, rašo straipsnius, grįstus tikromis istorijomis. Jie platinami tinklaraščiuose, „Facebooke“, kituose socialiniuose tinkluose.

Kiek yra paplitusi kyšių problema? Ar yra tarp jūsų aplinkos žmonių, davusių kyšį gydytojui?

 Mes nuolat girdime tokias istorijas. Jos yra kasdieninės. Pavyzdžiui, jeigu esate sužeistas ir vykstate į Maroko visuomeninę ligoninę, kartais gali tekti patirti situaciją, kad ligoninėje nebus reikiamų medžiagų arba tam, kad jas gautumėte, teks papirkti slaugytojas. Jos sako, kad pinigai skirti gydytojams, bet šiaip jau žmonės nežino, kur nutekės tie pinigai.

Tai procesas, kai piktnaudžiaujama žmonėmis jiems esant itin pažeidžiamiems. Neapibendrinu, bet gali būti, kad slaugytoja pasakys, kad priims jus į ligoninę, jeigu duosite tam tikrą pinigų sumą jai į rankas.

Tai labai žeidžia, nes žmonės turi eiti prieš savo moralinius įsitikinimus. O kai kurie žmonės paprasčiausiai neturi pinigų ir negali būti apžiūrėti gydytojo.

 Ar žmonės tiesiog paduoda pinigus, ar jų yra paprašoma?

 Jų paprašoma. Labai aiškiai. Tai nėra tas atvejis, kai žmonės nori duoti pinigų. Jie yra verčiami duoti tam tikrą pinigų sumą. Tai labai rimta.

Kaip manote, kodėl taip vyksta?

 Manau, kad tai ne tik dėl gydytojų kaltės. Tai procesas, grįstas hierarchija. Jis prasideda nuo slaugytojų, gydytojų, skyrių vedėjų ir kyla toliau. Jeigu duodi kyšį, neaišku, kur jis nueina.

Manau, kad viešajame sektoriuje žmonės negauna gerai mokamų darbų. Atlyginimai yra labai labai labai maži. Net gydytojai, kurie sunkiai studijuoja, kad gautų šį darbą ir galėtų tarnauti visuomenei, su tuo atlyginimu, kurį jiems siūlo valdžia, negali gyventi. Manydami, kad atlyginimas nėra pakankamas, iš kyšių jie pasidaro tam tikrą kompensaciją.

Kita vertus, nežinau, ar egzistuoja pakankama suma, kad žmogus nebeimtų papildomų siūlomų pinigų. Būtų gerai atlikti valstybinį eksperimentą ir pakelti atlyginimus. Tada pamatytume aiškiai, ar problema slypi tame, kad gydytojai negauna tiek, kiek turėtų, ar problema grįsta tuo, kad norisi vis daugiau ir daugiau.

Be to, medikai studijuoja ilgai. Ir ne visada tai yra malonumas, nes nors studijos ir būna nemokamos, tuo metu jie negali dirbti ir užsidirbti pinigų. Tad tie, kurie apsisprendžia studijuoti mediciną, turi motyvaciją, kad galės uždirbti daugiau nei tiek, kad pakaktų iki kito mėnesio atlyginimo.

Kaip derėtų kovoti su korupcija?

 Manau, kad pradėti reikėtų keliant visuomenės sąmoningumą. Kiekvienas turėtų suprasti, kad papirkinėjimas yra korupcija. Kartais žmonės daro dalykus ir nesupranta, kad tai yra amoralu, kad tai yra korupcijos forma. Tad reikia pradėti nuo kultūrinių pavyzdžių. Kiekvienas, net vaikas mokykloje, turėtų žinoti, kad problema, kuri vadinama korupcija, yra bloga.  Jie turi suvokti, kad yra už ją atsakingi. Jeigu jie nieko nebandys pakeisti, jie taip pat taps šio proceso dalimi. Turime tobulinti jaunojoje kartoje šį veikimo požiūrį.

Nepakanka tik pasiklausyti apie tokias istorijas. Yra pareiga ką nors daryti, nes tai tave liečia.

Kitas būdas – kuo dažniau naudoti socialinę mediją. Yra įrodyta, kad ji yra efektyvi. Kiekvienas naudoja vieną ar dvi socialinių tinklų priemones.

Taip pat reikėtų vertinti gydytojus, prašyti jų pagalbos, ieškoti tų, kurie norėtų pranešti apie tai, kas vyksta ligoninėse.

Turime sukurti stiprų judėjimą, kuris naikintų korupciją ir pirmiausia sveikatos priežiūros sektoriuje.

 Mintewab Gebre Woldesenbet, Šveicarijos Bazelio universiteto Teisės fakulteto doktorantė. Etiopija

Kaip korupcija pasireiškė Etiopijos sveikatos priežiūros srityje?

 Daugelis ligoninių yra visuomeninės ir kai kurios paslaugos žmonėms jose neprieinamos, nes jų yra mažai, trūksta vaistų, įrangos. Dažnai tenka ilgai laukti, kad gautum tinkamą gydymą ar bent vizitą pas tinkamą specialistą. Tad dažnai žmonės pasinaudoja kitais žmonėmis, kuriuos pažįsta toje ligoninėje. Jie pasinaudoja pažintimis sutrumpinti eiles, patekti pas norimą gydytoją.

Taip pat girdėjau, kad daug įrangos, kurią tarsi įsigyja sveikatos centrai, iki jų net neatkeliauja. Pasimeta vaistai... Gali būti, kad jie parduodami kažkur kitur.

Ar pažįstate žmonių iš savo aplinkos, kurie nelegaliai mokėjo gydytojams ar slaugytojoms?

 Pažįstu žmonių, kurie dėl to, kad pažinojo vieną ar kitą gydytoją, gavo geresnį gydymą. Nereikia nė pinigų, užtenka skambučio. Jeigu turi pažįstamų, tai medikas net daugiau laiko su tavimi praleis.

Ir tai susiję ne su pinigais, bet su ryšiais. Net nežinau atvejų, kur mokami pinigai.

Koks yra skirtumas tarp korupcijos sveikatos apsaugos srityje ir kitur?

 Korupcija sveikatos srityje yra labai rimta, nes kalbame apie žmogaus gyvybę. Bet nemanau, kad korupcijos lygis šioje srityje yra aukštesnis nei kitose, pavyzdžiui, valdžios institucijose, viešuosiuose pirkimuose.

Kaip manote, ar įmanoma užkirsti kelią korupcijai ir koks būdas yra geriausias?

 Tai visuomet yra pastangų kombinacija – nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės, pačios sistemos, individų, kurie naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, tų paslaugų teikėjų.

Liga Stafecka, „Transparency International Latvia“ projektų vadovė, ir Aiga Grišane, teisės analitikė. Latvija

 Gal galėtumėte pasidalinti savo įžvalgomis, susijusiomis su korupcija sveikatos apsaugos srityje? Kokiomis formomis ji reiškiasi Latvijoje?

 L. Stafecka: Atlikome keletą tyrimų, kuriais aiškinomės, ar žmonės yra patyrę korupcijos apraiškų, ar kada nors iš jų buvo prašyta sumokėti kyšį. Pasirodė, kad žmonės yra mokėję kyšius sveikatos priežiūros sektoriuje, o tai yra neoficialūs mokėjimai gydytojams. Akivaizdu, kad maži mokėjimai sveikatos priežiūros sektoriuje yra didelė problema. Beje, tie nedideli mokėjimai dažnai nėra tokie jau nedideli.

Kitas sveikatos apsaugos korupcijos reiškinys – viešieji pirkimai. Statėme naujas ligonines, renovavome senesnes, taip pat pirkome naują įrangą sveikatos priežiūrai, tyrimams. O viešieji pirkimai dažnai yra labai pilka zona, kuri yra tinkama korupcijai. Kartais viešieji pirkimai būna paveikti partijų, kurios turi įtaką Sveikatos apsaugos ministerijai. Partijos savo ruožtu yra paveiktos kitų organizacijų. Tada per viešuosius pirkimus laimi verslo organizacijos, kurios stato pastatus, renovuoja arba tiekia įrangą.

Taigi sveikatos apsauga turi dvi problemas – smulkiuosius mokėjimus gydytojams ir viešuosius pirkimus.

Ar pažįstate žmonių Latvijoje, kurie yra davę gydytojams kyšius?

 L. Stafecka: Manau, kad kiekviena šeima turi bent vieną narį, kuriam teko patirti, kas yra neoficialūs mokėjimai. Dažnai jie dėl to jaučiasi blogai, bet yra ir kita reikalo pusė. Nors žmonės ir netoleruoja korupcijos, elgiasi itin dorai visose srityse, bet kai atsiranda reikalų su sveikatos priežiūra, nebelieka jokių klausimų. Kai žmonių yra paprašoma kyšio, labai retai žmogus pasakys „ne“ ir rizikuos savo sveikata.

Sunku spręsti šias problemas, nes žmonės nenori pranešti apie jas atsakingoms institucijoms. Žmonės jaudinasi, bijo, kad jie turės grįžti pas tą gydytoją ir nebegaus jokio gydymo. Žmonės jaučiasi nesaugiai ir todėl nenori pranešti – juk sveikata yra aukščiausia vertybė, dėl kurios padarytum viską.

Kitas dalykas, kuris būdingas ir Lietuvai, ir Estijai yra tas, kad niekas žmonių neprašo kyšių – jie juos moka patys, kai tik pasitaiko proga. Tai sovietų laikų palikimas, kai turime sumokėti už bet kokią paslaugą, kurią žmogus mums padarė – nesvarbu ar tai gydytojas, ar mokytojas, ar kas kitas.

Sumokėję kyšį žmonės mano, kad bus gydomi geriau, jie gaus geriausią aplinką, geriausias palatas, jie bus gydomi greičiau. Bet nebūtinai tai tampa realybe.

Kokia vis dėlto šio reiškinio priežastis? Žmonių nuostatos ar, kaip dažnai įvardijama, maži gydytojų atlyginimai?

 Manau, kad tai labai komplikuotas reiškinys. Čia nėra vienos pagrindinės priežasties. Viena iš jų yra pati sistema, kuri verčia gydytojus būti šioje rizikos grupėje. Ne visada tai atlyginimas – juk jis dažnai priklauso nuo gydytojo lygio. Kai kurie gydytojai gauna tikrai gerus atlyginimus.

Kitos sisteminės priežastys yra susijusios su žmonių supratimu, kokios yra jų teisės sveikatos priežiūros įstaigose, ką jie turi daryti, kai ko nors pageidauja, koks gydymas jiems turėtų būti suteiktas.

Kita sisteminė priežastis – viešoji nuomonė bendrąja prasme. Galiausiai vis tiek reikia suprasti, kad gydytojai turi savo pareigas ir jos neturi būti vykdomos tik davus kyšį. Tai yra mąstymo dalykai, kuriuos turėtume keisti. Manau, kad ši sritis po truputį gerėja. Ir taip vyksta dėl bendrojo suvokimo ir dėl pinigų stygiaus, nes žmonės dažnai net neturi pinigų kyšiams.

A. Grišane: Norėčiau pridurti, kad prieš dvejus metus situacija ėmė gerėti ir dėl to, kad gydytojai gali būti nubausti ne tik dėl to, kad prašo kyšio, bet ir dėl to, kad jį ima. Kai taip buvo nuspręsta, Latvijos žurnalistai ligoninių vadovų paprašė pakabinti plakatus, kuriuose būtų sakoma, kad yra draudžiama gydytojams duoti pinigų ir kad už tai gali būti baudžiama. Bet joks ligoninės vadovas nesutiko to padaryti. Yra daug gydytojų ir politikų, kurie nesistengia dalyvauti mūsų organizuojamose konferencijose. Atrodo, kad sistema pati, gydytojai, kurie vadovauja tai sistemai, yra ja patenkinti.

Kurioje srityje korupcija yra rimčiausia? Kokią vietą tarp jų užima sveikatos priežiūra?

 L. Stafecka: Sunku pamatuoti. Viešajame sektoriuje žmonės visada yra nusivylę valdžia, bet tai nesusiję su korupcija. Žmonės tiesiog nepasitiki valdžia. Jeigu žmonės nepasitiki valdžia, mano, kad joje yra korumpuoti žmonės, kad jie savo gerovę užsitarnavo korumpuotu būdu, tada žmonės ima toleruoti korupciją žemesniame lygyje, savo kasdieniame gyvenime.

A. Grišane: Sveikatos apsauga yra labai jautri sritis. Todėl antikorupcinėmis iniciatyvomis užsiimančios agentūros vienu iš prioritetų išsikelia kovą su korupciją sveikatos priežiūros srityje. Ir ne tik kalbant apie smulkųjį kyšininkavimą, bet ir apie viešuosius vaistų ir medicininės įrangos pirkimus.

L. Stafecka: Dabar žadama labiau kontroliuoti ligonines, tikrinti jų finansines ataskaitas, ligoninių valdžios atstovus.

Kaip kovoti su korupcija sveikatos priežiūros sistemoje? Ar tai įmanoma?

 L. Stafecka: Nemanau, kad įmanoma per dieną viską pakeisti. Dirbti reikia trimis kryptimis. Viena yra viešumo kryptis. Žmonėms reikia aiškinti jų teises į valstybės teikiamą gydymą ir pareigą pranešti, kai yra prašoma papildomai mokėti. Reikia skatinti žmones nebijoti gydytojų.

Kita kryptis – būtini pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje. Reikia išsiaiškinti, koks geriausia būdas organizuoti sveikatos priežiūrą gana mažoje valstybėje, ar mums tikrai reikia naujos ligoninės arba naujos įrangos kiekvienoje ligoninėje. O gal geriau yra tobulinti būdus, kaip patekti į ligonines, kurios specializuojasi  specifinėse sveikatos srityse. Tačiau tai nepopuliarus sprendimas dėl politinių priežasčių – gana daug politikų yra buvę gydytojai ir jei jie vietiniams žmonėms pasakytų, kad ketina uždaryti jų ligoninę, taptų labai nepopuliariais.

Manau, kad turi būti garsių pavyzdžių, kurie parodytų, kad šie pokyčiai turi prasmę. Yra keletas drąsių žmonių, kurie praneša apie korupcijos atvejus. Reikia sugriauti tą baimę. Mums reikia gerų pavyzdžių, kurie įrodys, kad tai, jog pranešei, pagerina situaciją.

Kalbino Zita Voitiulevičiūtė