Kaip išgyventi šventinį laikotarpį(1)

Į duris beldžiantis didžiausioms metų šventėms dažnas iš mūsų patiriame didžiulį stresą. Skubame, planuojame, tikimės, kad šių metų šventės bus kitokios nei pernai – geresnės, ramesnės, artimųjų rate. Tačiau ką daryti, jei tai – tik iliuzija? Kai šalia nėra artimo žmogaus? Kai šeimoje nėra santarvės ir pagarbos? Kai dėmesys ir dovana artimajam tampa tik pareiga? Pasikalbėjome su psichologe Skaiste Lasiene.

Reklama

Švenčių laukia visi. Na, bent jau taip sakome. Kokia iš tiesų realybė?

Kiekvienas žmogus laukdamas švenčių išgyvena skirtingą laikotarpį. Vieniems šventės siejasi su linksmybėmis, kitiems – tai stresas. Viduje visi turi lūkestį, kad šventės – tai didelis džiaugsmas, o iš tiesų realybė kartais visai kitokia – sunki finansinė padėtis, artimųjų netektys ir ligos, nesutarimai šeimoje. Tad čia išryškėja atvirkštinis variantas – per šventes sustiprėja vienišumo, nusivylimo, beviltiškumo jausmas. Tiems,  kurie gyvena su širdies skausmu, šventiniu laikotarpiu skausmas  dar labiau sustiprėja. O tiems, kurie neturi vidinių problemų, galima taip sakyti – šventė tokia kaip reklamoje.

Sunkiausia yra vienišiems žmonėms. Iš tiesų kažkur šalia, visai mūsų gyvena daugybė žmonių, kurių širdis šventiniu laikotarpiu suspaudžia liūdesys – jie neturi su kuo sutikti švenčių. Kūčių ir Kalėdų laikotarpis labiau nei bet kokia kita šventė yra susijęs su buvimu šeimoje, ir ypač skaudžiai pajuntama tuštuma, jei dėl kokių nors priežasčių buvimas su artimaisiais yra nelengvas ar tiesiog neįmanomas.

Sudėtingas šis laikotarpis ir šeimoms, kuriose nėra tarpusavio supratimo, pagarbos ir santarvės. Nes per šventes juk įprasta, kad artimiausi žmonės turi būti kartu. Tad reikėtų išmokti atrasti tą kelią į susitaikymą, supratimą ir bent jau per šventes pabūti kartu, pasidžiaugti akimirkomis. Labai svarbu prisiminti- juk buvo švenčių, kada visi buvome kartu ir mums buvo gera.

Daugeliui stresą kelia ir išlaidos. Sudėtinga ekonominė situacija čia tikrai neprisideda, kad šventės būtų laukiamos ir mielos. Juk sudėtinga, kai žmogus neturi ką padėti ant stalo, neišgali kad ir mažos smulkmenėlės nupirkti. Žinoma, tokių žmonių gal ir nėra daug, bet jų tikrai yra.

Stresą kelia ir tai, kad  dažnai žmonės tiesiog nežino, ką dovanoti. Pasirinkimas didžiulis, reklamos daug, o supratimo, ką dovanoti - nėra. Taip atsitinka todėl, kad žmonės mažai tarpusavyje bendrauja, užsiėmę darbais, neturi laiko. Tad dovanų pirkimas tampa būtinybe, o ne malonumu.

O ką daryti, kad šventiniu laikotarpiu vis dėlto nesijaustume kaip baltos varnos, o sugebėtume įsilieti į tą šventinį sūkurį?

Pirmiausiai – rodykime iniciatyvą. Tik mes patys galime susikurti tokias šventes, kokių norime. Vienišas žmogus nebūtinai vienas. Juk aplink, net neabejoju, yra draugų, pažįstamų, kurie galbūt taip pat yra vieniši ir laukia dėmesio. Tad šventės – puiki proga išdrįsti. Išdrįsti prisiminti, išdrįsti užkalbinti, išdrįsti atleisti.

Taip pat labai svarbu – nekelti sau didelių reikalavimų. Dažnai pasinerdami į šventinius rūpesčius paskęstame tame šurmulyje ir jau nė patys nesuprantame, kur čia tikrovė, o kur iliuzija. Mokėkime pasakyti sau – stop. Jeigu artimieji ar draugai perka tuntais dovanas, tempia jas namo ar į darbą, tai dar tikrai nereiškia, kad ir jūs tai turite daryti.

Dovanokite dovanas tiems, kam norite. Ir tikrai nejauskite dėl to kaltės. Kartais nenuoširdus ar priverstinis dėmesio rodymas yra blogesnis už nieko nedarymą. Susidarykite sąrašą artimiausių žmonių ir sveikinkite tik juos. Žinoma, kaip minėjau, jei jums taip norisi. Nes kitas žmogus kaip tik jausis laimingas tik tuomet, kai apibers dovanomis visus aplinkinius.

Dar vienas patarimas – nesistenkite dovanomis daryti įspūdžio. Nes kitaip – kaltės jausmas neišvengiamas. Juk ne visi turime galimybę dovanoms išleisti gausybę pinigų. Pats dėmesys jau yra didžiulė vertybė ir psichologiškai tai yra labai svarbu. Ne dovana, o žodis, žvilgsnis, prisilietimas yra brangiausia dovana.

Taip pat neverskite savęs jaustis laimingais švenčių metu. Turime mokėti išgyventi visas būsenas, nepaisant to, kad galbūt šių metų šventės nėra tokios, kokių tikėjomės. Nėra “tikro ir teisingo” būdo, kokia turėtų būti šventė, viskas priklauso nuo jūsų pačių. Jei nenorite švęsti – nešvęskite tik tam, kad tai daro aplinkiniai. Patikėkite, jūs toks tikrai ne vienas.

Pamirškite žodžius reikia, privalau, negražu taip elgtis. Nepasiduokite kitų spaudimui. Juk niekas nesakė, kad jūsų vienas ar kitas pasirinkimas yra netinkamas. Labai svarbu rasti kalbą su pačiu savimi. Tikrai netapsite laimingesni, arba jei ir tapsite, tai tik laikinai, jei vykdysite kieno nors užgaidas ar elgsitės taip, kaip elgiasi kiti.

 Vertinkite situaciją realistiškai. Šventės trunka tik kelias dienas. Užduokite sau klausimą - kas nutiks, jei šį sykį pasielgsite visiškai kitaip, nei visada? Ar tikrai ištiks katastrofa? Ar verta dėl dviejų trijų švenčių dienų išleisti pusės metų santaupas vien tam, kad kam nors padarytumėte įspūdį ir pasirodytumėte esąs išskirtinis?

Šventinis laikotarpis nesitęs amžinai – jis baigsis. Tuomet vėl grįšime į įprastas gyvenimo vėžes.

Ačiū už patarimus.

Agnė Garkauskienė