Kaip gydyti vis labiau apkvaišti norinčią visuomenę?(1)

Europiečiai nustojo rinktis vieną narkotiką, dabar vartojama viskas – rūkoma, geriamas alkoholis, receptiniai vaistai, dar pasitelkiamas koks nelegalus narkotikas. Apkvaišti norima stipriau. Kas valandą ES dėl narkotikų vartojimo miršta žmogus. 70 mlrd. eurų Europa kasmet skiria kovai su narkotikais ir kovai su priklausomybe nuo narkotikų. Skeptikai sako, kad vargu ar kada pavyks laimėti šį karą. Dirbantieji su priklausomais žmonėmis tikina, jog reikia tik nuoseklaus finansavimo ir priklausomą žmogų galima grąžinti į visuomenę.

Reklama

Narkotikai nedingsta, jie keičiasi

Praeitų metų gegužės pabaigoje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras paskelbė ataskaitą apie narkotikų vartojimą ES. Pagrindinė žinia – heroino vartojimas mažėja, tai rodo, kad mažiau pacientų kreipiasi dėl gydymo. Daugiau šį narkotiką vartoja tik vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sumažėjo švirkščiamų narkotikų vartojimas.

Lietuvoje populiariausios narkotinės medžiagos yra  kanapės, taip pat ekstazis, amfetaminas ir kokainas. Rūkymo ir alkoholio suvartojimo tempais lenkiame visas ES šalis – 36 proc. lietuvių rūko, o pagal alkoholio suvartojimą esame vieni iš lyderių.

Švirkščiami narkotikai užleidžia vietą sintetiniams, šie veikia greitai, priklausomybė išsivysto per trumpą laiką, žalojantis poveikis kūnui ir psichikai yra  negrįžtamas ir dažnai labai žiaurus.  Pernai ES buvo užregistruotos 74 naujos psichoaktyvios medžiagos. Nauji narkotikai keičia suvokimą, kas yra priklausomybė, kaip ją gydyti ir kokia turi būti prevencija.

Europos Sąjungoje jau keleri metai išlieka didelis mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, paplitimas. Kasmet miršta apie 7 tūkst.  žmonių.

Naujoji narkotikų vartojimo įpročių ataskaita parodė, kad yra dar keletas naujų iššūkių – keičiasi narkotikų platinimo ir atsiskaitymo už juos formos bei didėja polipriklausomybės (alkoholio, vaistų ir nelegalių medžiagų vartojimas) tendencija.

Gal dar nuskambėsim?

Neišsprendžiama problema – sergamumas ŽIV tarp narkotikų vartotojų. Tai atriša rankas demagogams, kurie tuo ima spekuliuoti sakydami, kad iš viso nereikia skirti lėšų žalos mažinimui, nes jis neveikia ŽIV infekcijos mastų. Lietuvoje jau turime tokį politiką Klaipėdos savivaldybėje, matyt, panašių kalbėtojų buvo Rumunijoje ir Graikijoje – pernai buvo stebėti ŽIV protrūkiai šiose šalyse.

Praeitų metų Lietuvos žalos mažinimo kabinetai beveik pusmetį negavo finansavimo ir sterilių adatų bei švirkštų. Šių kabinetų darbuotojai sako, kad ŽIV sprogimas tikrai bus, jei ir toliau bus taip pro pirštus žiūrima į žalos mažinimo kabinetų finansavimą.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro vyresnysis mokslinis analitikas Brendan Hughes teigia, kad šalyse, kur nebuvo didelis ŽIV proveržis tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų, stebima gera ŽIV naujų atvejų mažėjimo tendencija.

„Lietuvoje pastebėjome, kad ŽIV infekcijų atvejai dažnesni tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų, bet ši tendencija mažesnė nei kitose ES šalyse. Tačiau reikėtų susirūpinti dėl pakaitinio gydymo: jei galėtumėte jį parūpinti bent trečdaliui jūsų narkotikų vartotojų, tuomet galima tikėtis gerų rezultatų. Lietuva turi 5 000 švirkščiamų narkotikų vartotojų, prašau nepamiršti šitų žmonių. Mes neturime duomenų, kiek švirkštų padalinta jūsų šalyje, bet gal tai susiję su finansavimo pabaiga... Nepamirškite šitų dviejų priemonių, nes niekas nenori pamatyti jūsų šalies vardo, kai bus kalbama apie naujus ŽIV proveržius“, - tarptautinėje konferencijoje Vilniuje kalbėjo B. Hughes.

Teisti ar gydyti?

Eurazijos žalos mažinimo tinklas ir kitos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos jau keletą metų aktyviai kalba apie būtinumą iš kovos su narkotikais planų išbraukti narkotikų vartotojų įkalinimą, kai jie sulaikomi su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Kroatija praeitų metų pradžioje dekriminalizavo narkotikų vartotojus.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro specialistas B. Hughes nustebino pasakęs, jog Baltijos šalių įstatymuose narkotikų vartotojo, sulaikyto su įkalčiais „savo reikmėms“, įkalinimas nėra numatytas.

„Daugelis šalių skiria bausmes už laikymą savo reikmėms. Siekiame tai įvertinti, tačiau vis negalime atrasti bendrų kriterijų. Sunku vertinti, nes nėra logikos narkotikų vartotojo elgesyje, bendro elgesio modelio – vertinti dozių kiekį ar grynumą? –vieno atsakymo nėra. Pasakysiu kaip teisininkas, tai per sudėtinga susisteminti. Airijoje, pavyzdžiui, už 100 gramų turimo narkotiko gauni daugiau metų nei už kilogramą. Kai buvo sumažinta bausmė, Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje mažėjo vartotojų skaičius, Italijoje išaugo. Ši situacija reikalauja papildomų tyrimų. Nereikia vadovautis posakiu, kad jei bus padidinta bausmė, naujų vartotojų skaičius sumažės“, - sakė B.  Hughes.

Pasak B. Hughes, dar 1961 m. buvo pasirašyta deklaracija dėl alternatyvių narkotikų vartotojų bausmių būdų. „Tokios nuostatos yra numatytos ir naujoje Europos kovos su narkotikais strategijoje. Švietimas, gydymas, reabilitacija – tai yra alternatyvios priemonės įkalinimui. Gal kažkurias priemones galima taikyti kalėjime“, - sakė  specialistas.

Gydymo sudėtingumas

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius dr. Emilis Subata sako, kad  mūsų šalyje yra 4700 priklausomų nuo opioidinių narkotikų asmenų, kurie juos vartoja jau ne dėl pasilinksminimo.

„Mūsų šalyje 451 asmuo gauna pakaitinį gydymą, bent trečdaliu reikia padidinti, kad būtų suvaldyta ŽIV epidemija“, - sakė dr. E. Subata.

Pasak E. Subatos, jei priklausomybės gydyme pavyksta kombinuoti psichosocialinį gydymą ir medikamentus, tuomet būna geriausi rezultatai. Priklausomybė yra lėtinė liga, jai būdingi atkryčiai, todėl ir gydymo trukmė nėra apibrėžta.

„Atvejo vadyba – šiuolaikinis metodas. Vadinamasis atvejo vadybininkas parūpina žmogui nakvynės namus, išsiaiškina dėl jam priklausančios paramos, dėl skolų išieškojimo, nukreipia dėl specialybės įsigijimo, padeda atrasti ryšį su artimaisiais, pasirūpina, kur gauti drabužius, vaistus, pavalgyti, stebi jo gydymo ir reabilitacijos eigą“, - efektyvų gydymo metodą pristatė E. Subata.

Gyvenimas ir sveikimas bendruomenėje

Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos vadovas Valdas Šiškus pasakojo, kad pirmosios bendruomenės priklausomiems asmenims mūsų šalyje pradėjo kurtis 2000 metais. Dabar juose yra 200 vietų. „Terapinės bendruomenės yra vienas iš efektyviausių būdų priklausomiems nuo narkotikų reabilituotis, sveikti, mokytis gyventi“, - sako V. Šiškus.

2005 m. tuometinis Narkotikų departamentas išleido normas priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenėms, jose griežtai apibrėžė, kiek turi būti darbuotojų, kokios turi būti gyvenimo sąlygos. Pasak V. Šiškaus, tai padėjo reabilitacijos bendruomenėms kilti į naują lygį.

„Reabilitacijos bendruomenių nariams keliami tikslai išmokti susivaldyti su stresu, pakeisti neteisingą vertybių skalę, būti atsakingam už savo būseną. Atlikome penkerių metų reabilitacijos efektyvumą: 64 proc. gyvena blaiviai, turi darbą, sukuria šeimas, 24 proc. dažni atkryčiai, 12 proc. vartoja toliau“, - sakė V. Šiškus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nuo praeitų metų spalio 1 d. vykdo projektą, apie kurį dėl neaiškių priežasčių nepasakoja visuomenei. Iki 2015 m. vyks 10 milijonų vertės projektas, kurio pagrindinę idėją galima nusakyti taip – narkotikų vartotojas, vykstantis į reabilitacijos bendruomenę, turi savo „krepšelį“. Jau yra 207 dalyviai, dalyvauja 10 reabilitacijos centrų, „krepšelio“ dienos įkainis 24 litai. Pusę metų po reabilitacijos kurso 152 asmenims bus suteiktos galimybės įgyti darbinės patirties.

Pasak kunigo Kęstučio Dvarecko, kuo žmogus yra beviltiškesnėje situacijoje, tuo labiau stebina jo sveikimas. Neslepiantis savo priklausomybės kunigas sako, jog Bažnyčia priklausomybę vertina kaip ligą, priklausomą nuo daugelio veiksnių. „Paplitęs mitas, kad yra vertingesnių gauti pagalbą grupių. Nė vienas priklausomas žmogus nenorėjo toks tapti. Priekaištauti nėra reikalo, reikia kaltinti nebent dėl to, kad nesveiksta. Priklausomybė nenusileido iš mėnulio, tie žmonės gimė ir augo mūsų visuomenėje. Teisti juos būtų ne tik nekrikščioniška, bet ir nežmoniška“, - kalbėjo kunigas K. Dvareckas.