Kaip gauti specialisto konsultaciją, neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto?

Atėjus rudeniui, pravartu papildyti savo žinių bagažą informacija apie tai, ko reikia ne tik susirgus, bet ir ko reikia norint būti sveikam. Rugsėjo 26–28 dienomis 18-tą kartą vyksiančioje tarptautinėje  medicinos ir sveikatingumo parodoje „Baltmedica 2013“ tai bus galima padaryti su kaupu. Parodoje sužinosite, kaip skubančiame pasaulyje išmokti suvaldyti stresą, kaip dera prižiūrėti dantis, kaip lietuviškam gyvenimo būdui pritaikyti ajurvedos žinias ir dar daug kitos naudingos informacijos, pavyzdžiui, apie nuotolinę mediciną arba telemediciną. Ką reiškia šis terminas ir kodėl jis aktualus pacientams pasakoja UAB „Teleklinika“ valdybos pirmininkė gydytoja Valdonė Valienė.

Nuotolinė medicina, kitaip – telemedicina, Lietuvoje egzistuoja jau šešiolika metų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Telemedicinos centras dalyvavo tarptautiniame projekte ir siuntė gydytojus-rezidentus oftalmologus į Braziliją, kurie džiunglėse teikė nuotolinės medicinos paslaugas: fotografavo vietinių gyventojų akių dugnus ir vaizdus siuntė į Lietuvą, kur pacientus konsultavo patyrę oftalmologai.

Į klausimą, kas yra nuotolinė medicina Valdonė Valienė atsako: „Paprastai kalbant, tai – technologinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, kurių dėka pacientas ir jo gydytojas gali gauti nuotolinę specialisto konsultaciją realiu laiku“.

Nuotolinės medicinos tikslas yra padėti šeimos gydytojams ir jų pacientams. Tai ypač aktualu mažuose miesteliuose, kuriuose specialistų nepakanka. Pavyzdžiui, periferijoje dirbantis šeimos gydytojas gali konsultuotis su Kauno klinikų gydytoju, nesiųsdamas paciento iš savo kabineto. Tarkime, jis nufotografuoja paciento akių dugną ir vaizdą nuotoliniu būdu perduoda į klinikas. Po specialisto konsultacijos gydytojas sprendžia, kokių veiksmų toliau imtis: pacientą stebėti, gydyti vietoje arba siųsti konsultantui. Tai suteikia galimybę anksčiau nustatyti sveikatos problemą, diagnozuoti ligą, vertinti jos eigą.

Valdonė Valienė neabejoja, kad asmeninis kontaktas su gydytoju žmogui visada yra svarbesnis, tačiau makroekonominiu požiūriu nuotolinė medicina yra būdas užtikrinti, kad bent minimalus gydymas ar sveikatos būklės stebėsena būtų prieinami visiems ir laiku. Nuotolinė medicina, visų pirma, skirta stebėti sergančius lėtinėmis ligomis, taip pat atrankiniams tyrimams.

„Pacientai sugaiš mažiau laiko ir išlaidų kelionėms tyrimams atlikti, bus mažiau psichologinės įtampos ir skubių hospitalizavimų, pagerės geriausių šalies ir užsienio specialistų prieinamumas“, – nuotolinės medicinos privalumus vardina gydytoja.

Šiandien Lietuva jau turi visas technologines galimybes ir žmogiškuosius išteklius nuotolinei medicinai praktikuoti: saugus informacijos perdavimas ir saugojimas, pakankami konsultantų ištekliai. Sukurtos net mobiliosios programėlės, kurios leidžia gauti gydytojo konsultaciją mobiliuoju telefonu – tarkime, dermatologui siunčiant ne tik nusiskundimus, bet ir odos nuotrauką.

„Tačiau vis dar susiduriame su teisinės bazės trūkumais, nes nuotolinė medicina teisiškai nėra reglamentuota. Šiuo klausimu gerokai atsiliekame nuo kitų Europos valstybių. Laimei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje jau sukurta darbo grupė, kurios darbo rezultatų laukiame lapkričio mėnesį“, – sako gydytoja.

Rytoj prasidedančioje parodoje BALTMEDICA bus pristatoma nuotolinės medicinos platforma ir projektas – „Galimybės pacientams ir gydytojams“. Paroda vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO rugsėjo 26-28 dienomis.