Kaip apsisaugoti nuo žaibo?

Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Kartais tą didžiulį išlydį pavyksta pastebėti visai šalia.

Virš žemės rutulio kas sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų išlydžių susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau yra žaibų, susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų arba to paties debesies atskirų plotų. Visi šie žaibai vadinami linijiniais.

Be linijinių žaibų būna ir kamuolinių. Kamuolinių žaibų pobūdis yra nežinomas, mažiausiai ištirtas. Tai švytintis arba kibirkščiuojantys 10-20 cm. skersmens ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo. Jie išsilaiko 1 ar 2 minutes. Juda be garso ir gali pro plyšius patekti į patalpas, kai kada sprogsta. Jų spalva būna mėlyna, balta ar oranžinė. Į žaibus būtina labai rimtai žiūrėti, o ypač – kamuolinius, nes jų veika nenuspėjama.

Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai – dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus.

Kaip žaibas sužeidžia?

Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko). Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.

Žaibas gali sukelti elektros traumas. Elektros srovės sukeliami pažeidimai ir klinika gali būti labai įvairi – nuo nežymių sveikatos sutrikimų, kai nereikia didesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių.

Pagrindinė mirties nuo žaibo sukelto pažeidimo ir kitų elektros traumų priežastis – širdies sustojimas ir kvėpavimo išnykimas. Jei nuo žaibo iškrovos nukentėjo žmogus, būtina jį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20-30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti. Žmogų nutrenkus žaibui, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai atvyks, reikia patikrinti nukentėjėlio pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Ką daryti kai žaibuoja?

Perkūnijos metu visu pirma negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens, nebėgti.

Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai. Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį arba gyvūno kritimą. Todėl visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m., dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje.

Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti, nes jis juda pagal oro sroves, jį galite pritraukti. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 cm² akutėmis.

Labai pavojinga slėptis po aukštu statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.

Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.

Lygioje vietoje patartina pritūpti apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.

Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl iš toli girdint griaustinį reikia kuo greičiau grįžti į krantą.

Žmonės perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Todėl perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandentiekio kranų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų, t.y. venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Ypač tai liečia pastatus, neapsaugotus žaibolaidžiais.

Todėl kiekvienas namo savininkas, nesvarbu, koks yra pats namas (kotedžas, kaimo vietovės ar sodo namelis), turi gerai žinoti, kad tik nuo jo pačio, šio būsto savininko, priklauso jo palaima ir jo artimųjų gyvybė. Žaibų išvengti negalima, bet apsisaugoti nuo jų galima.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras