Kai sukausto migrena (2)
Migrena nėra tik galvos skausmo sinonimas. Tai kur kas sunkesnė neurologinė liga. Įvairiems žmonėms ji gali pasireikšti skirtingais būdais, bet dažniausiai simptomai yra stiprūs galvos skausmai (dažnai konkrečioje galvos vietoje), jautrumas aplinkos trikdžiams, virškinimo sutrikimai, pykinimas, jaučiamas nuolatinis šleikštulys, vėmimas, galvos svaigimas, mėšlungis ar net traukuliai, kvėpavimo sunkumai, pakitęs kraujo spaudimas ir dar daugybė kitų. Taip pat migrena labai dažnai eina koja kojon su depresija, nerimo sutrikimais ir kitomis emocinėmis problemomis.
„Pirmą kartą patyriau migrenos priepuolį paauglystės metais. Negaliu pamiršti to skausmo, prasidedančio mano kaukolėje ir kakle, besiraizgančio tarp pilvo bei sukeliančio stiprius spazmus. Klūpėjau prie klozeto, riedant ašarų upeliams per mano pabalusius skruostus, mama laikė mano plaukus ir mane buvo apėmęs ne tik skausmas, bet ir neapsakomas šleikštulys.
Taip prisimenu savo pirmąjį migrenos priepuolį. Greitu metu, jie mane užpuldavo ir dienos metu, akyse šokinėjo zigzagai, o visas pasaulis ūžė taip garsiai, kad norėjosi klykti“, – Jean Kim.
Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apskaičiuota, kad net 36 procentai šalies gyventojų patiria migrenos priepuolių, iš jų vyrai sudaro tik nepilną ketvirtadalį. Ji patenka į dvidešimtuką ligų, dažniausiai sukeliančių neveiksnumą, invalidumą.
2015 metais neurologinis tyrimas parodė, jog egzistuoja sąsaja tarp migrenos ir traumuojančių patirčių vaikystėje. Asmenims, išgyvenusiems sunkesnius laikus, migrena pasitaiko net dažniau nei įprasti galvos skausmai.
Patyrusiems emocinį atstūmimą, rūpinimosi stygių vaikystėje – net ketvirtadaliui teko skųstis sunkia migrena suaugus.
22 procentai patyrusių emocinį smurtą, 13 procentų patyrusių seksualinį smurtą vaikystėje ar paauglystėje, taip pat išgyveno migrenos sunkumų.
Tyrimai atskleidė, kad kuo daugiau smurto, netekčių ar kitų traumuojančių patirčių žmogui teko patirti vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad jį kankins migrena. Ir ši tikimybė padidėja dar trigubai, jei esate moteriškosios lyties atstovė.
Kitas tyrimas buvo atliktas Kanadoje Srah Brennenstuhl ir Esme Fuller-Thomson. Jų tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad tėvų smurtavimas prieš savo atžalas didina riziką vaikams susirgti migrena. Jei vaikas patyrė emocinį ar fizinį smurtą, išgyveno sudėtingą laikotarpį, didelė tikimybė, kad jam nepavyks išvengti migrenos vėlesniame gyvenimo tarpsnyje.
„Trečiasis mano gyvenimo dešimtmetis buvo pilnas sunkumų. Bandžiau kovoti su migrenos priepuoliais, bet tai ne visada pavykdavo. Išbandžiau įvairius vaistus ir daugybę kartų paprasčiausiai jais nusivyliau. Porą kartų skausmas buvo trumpam išnykęs, bet po to staiga sugrįždavo ir smogdavo net dar smarkiau. Mano organizmas buvo prikimštas nuskausminamųjų, raminamųjų ir dar pačių įvairiausių medžiagų, kurios turėjo padėti man išgyventi kankinančius migrenos priepuolius. Mano raumenis nuolat traukdavo mėšlungis ir kartais mane net ištikdavo traukuliai“, – J. K.
„Vieni baisiausių prisiminimų man išlikę iš universiteto laikų. Per miglą pamenu, kaip kambariokė mane raudančią ir vos paeinančią vedė pas seselę. Tai trukdė man gyventi. Jaučiausi prislėgta, negalėjau net valgyti. Visas gyvenimas atrodė šlykštus. Stiprūs vaistai būdavo kaip palaima, tos kelios valandos buvo tai, už ko laikiausi, kad galutinai nepalūžčiau. Baisesnis tapo ne tiek patiriamas skausmas, kiek nuolatinė baimė, kad jis tuoj prasidės“, – J. K.
„Pabaigus studijas, tapau psichiatre. Mano asmeninė patirtis man labai padėjo tapti geresne gydytoja. Visą laiką stengdavausi įsiklausyti į savo pacientus, sužinoti jų gyvenimo istoriją. Visada empatiškai žiūriu į tuos, kurie išgyvena didelius skausmus. Daugiausia dirbu su pacientais, kurie išgyvena emocinius sunkumus, kai jiems tenka kovoti su fiziniu skausmu. Tie žmonės dažnai skundžiasi nerimo sutrikimais, depresija. Kartais sunku nusakyti, kas yra višta, o kas kiaušinis. Ar nerimas ir emocinės bėdos sukelia migrenas, ar migrenos sukelia emocinius sutrikimus. Dauguma pacientų buvo moteriškosios lyties“, – J. K.
Aiškių paaiškinimų, kodėl nerimas ir migrena glaudžiai susiję, dar nėra. Bet manoma, kad tie patys neurologinės – cheminės sistemos centrai yra dirginami, kai sergama šiais sutrikimais.
Vaikystėje patirtos traumos sukelia adrinalino šokus smegenims, išsiskiria streso hormonai. Kvėpavimo tankis padažnėja, kraujo spaudimas pakyla – kūnas pasiruošia mūšiui. Sveikas organizmas, grėsmei praėjus, sugrįžta į pradinę rimties būseną. O jei smegenys yra įsistresinusios, paveiktos neigiamų patirčių, kūnas nepasiduoda ir nuolat kovoja. Tai gali būti ir įgimta, ir įgyta. Toks spaudimas sukelia ir raumenų persitempimus, migrenas.
Migrenos dar taip pat siejamos su „kovok arba pralošk“ principu, kuris būdingas nerimo sutrikimui.
Migrenos metu išsiderina autonominė nervų sistema. Dėl įvairių hormoninių pakitimų, raumenų spaudimo, pradeda tankiai plakti širdis, pykina, sutrinka skrandžio bei virškinimo veikla, atsiranda su kraujo kūneliais susijęs disbalansas, perdėtas jautrumą šviesai, garsams, kvapams.
Serotoninas taip pat užima svarbų vaidmenį. Jis atsakingas už nuotaikos stabilumą, jo trūkumas lemia prislėgtumą, depresiją, nerimą, virškinimo sutrikimus ir... migreną. Todėl, sergant migrena, dažnai tenka gerti ne tik nuskausminamuosius, bet ir antidepresantus.
Labai daug priklauso nuo hormonų veiklos
Brendimo laikotarpiu migrena gali pasitaikyti kur kas dažniau. Taip pat moterims menstruacijų ar PMS metu, migrenų stiprumas ar dažnis gali taip pat padidėti arba migrena gali kankinti tik tomis dienomis, kai išsiderina normali hormonų pusiausvyra. Tai vienas iš spėjimų, kodėl moterims dažniau tenka susidurti su migrenos sunkumais. Jų hormonai neišlieka nuolat vieno lygmens, viskas kinta kartu su biologiniu moters ciklu, vis keičiantis estrogeno kiekiui kraujyje, organizmas tariamai pervargsta ir raumenys per daug įsitempia – kenčiama nuo migrenos.
Nerimo sutrikimu, depresija taip pat dažniau skundžiasi dailiosios lyties atstovės. Tokius negalavimus taip pat neretai sukelia nestabilūs hormonai.
„Man teko patirti traumų ir smurto vaikystėje, susidūriau su depresija ir nerimu – atitikau visus įmanomus kriterijus, lemiančius mano migrenos atsiradimą, buvau stereotipinė mergina su hiper-aktyvia neurologine sistema. Bet man pasisekė, nes atradau sau tinkamą vaistą. Paieškos truko daugybę metų, bet galiausiai pradėjau vartoti SSRI (Selective serotonin reuptake inhibitor – antidepresantų rūšis), kurie man padėjo kovoti su depresija, psichologinėmis problemomis ir pašalino tuos klaikius migrenos priepuolius. Jau penkerius metus nepatyriau nė vieno. Žinau, kad šie vaistai padėjo ne visiems, bet man jie tiko. Labai svarbu surasti sau tinkamus gydymo būdus ir nepasiduoti šiai ligai“, – J. K.
Pagal www.alternet.org parengė Dominyka Navickaitė
Susiję straipsniai
