Skaudžios erkinio encefalito pasekmės: kaip užtikrinti geriausią įmanomą scenarijų?

Erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – sukelti liekamieji reiškiniai neretai gali apsunkinti paciento kasdienybę, o kai kuriais atvejais nervų sistemos pažeidimai gali išlikti ir visą gyvenimą. Šeimos gydytojas P. Jacevičius pasakoja, kad apsisaugoti nuo infekcijos gali padėti vakcinacija, tačiau susirgus – situacija tampa keblesnė. Deja, šiuo metu specifinių vaistų nuo šios ligos nėra – taikomas simptominis gydymas, o paciento būklė gali būti gerinama įvairiais metodais: nuo medikamentų iki reabilitacijos. Tad kaip palengvinti kasdienybę jau patekus į ligos spąstus?

Erkinio encefalito sezonas Lietuvoje prasideda pavasarį ir trunka iki vėlyvo rudens, o pagrindinis erkių aktyvumo laikotarpis tęsiasi nuo birželio iki spalio. Vis dėlto, dėl šylančio klimato erkės vis dažniau išlieka aktyvios net ir žiemą, kai oro temperatūra siekia 5–7 °C. Tai reiškia, kad pavojus susirgti egzistuoja praktiškai ištisus metus, todėl prevenciškai pasiskiepyti ragina bene visi sveikatos priežiūros specialistai.

Nuo 2023 metų Lietuvoje stebimas nuoseklus erkinio encefalito atvejų augimas, o šalies sergamumo rodikliai išlieka vieni aukščiausių visoje Europoje. 2022 metais šia erkių platinama pavojinga virusine liga susirgo 377 žmonės, o 2023 metais jau užregistruoti net 597 atvejai. Liūdna tendencija išlieka: 2024-aisiais užfiksuoti 807 ligos atvejai, iš kurių 11 baigėsi mirtimi.

Šeimos gydytojas P. Jacevičius patikina, kad erkinis encefalitas gali paveikti bet kokio amžiaus žmogų. Anot jo, vienintelis veiksmingas būdas išvengti sunkių erkinio encefalito pasekmių – prevencija. Deja, tiems, kam nepavyksta to padaryti – rizika užsikrėsti šia pavojinga infekcija yra gana didelė, kadangi visa Lietuva patenka į endeminę erkių platinamų ligų zoną.

Apgaulingi simptomai baigiasi ilgalaikėmis pasekmėmis

Gydytojas pasakoja, kad erkinio encefalito simptomai gali būti įvairūs ir gana apgaulingi. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia po 5–8 d. nuo erkės įsisiurbimo. Pacientai skundžiasi trumpalaikiu apie 5 d. trunkančiu karščiavimu dėl neaiškių priežasčių.

„Pacientas gali jausti tipinius virusinės infekcijos simptomus, pavyzdžiui, raumenų, galvos skausmą, nuovargį, jėgų stoką, bendrą silpnumą. Po pirmosios simptomų bangos ateina tariamas pasveikimas, trunkantis vidutiniškai savaitę. Tuo metu virusas dauginasi, o jam pradėjus plačiai plisti ir pažeisti centrinės nervų sistemos neuronus prasideda antros bangos simptomai. Jie dažniausiai pasireiškia labai stipriais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, gali atsirasti sąmonės sutrikimai, mieguistumas, netgi paralyžius“, – dėsto gydytojas P. Jacevičius.

Jis teigia, kad trečdaliui po šios ligos gali likti lėtinių liekamųjų reiškinių: nuolatinis galvos skausmas, svaigimas, miego, atminties, koordinacijos sutrikimai, elgesio pokyčiai, lėtinis nuovargis, padidėjęs dirglumas, retais atvejais ir paralyžiai. Dėl erkinio encefalito kai kuriems žmonėms tampa sunku atlikti net paprasčiausius kasdienius darbus – dėl paralyžiaus ar stiprių skausmų jiems gali prireikti pagalbos net valgant ar atliekant buities darbus.

Gyvenimas persirgus gali tapti iššūkiu

Erkinis encefalitas dažnai atrodo kaip tolima grėsmė – lyg tai būtų liga, kuri nutinka kažkam kitam, bet ne mums. Tačiau tikrovė kitokia – užsikrėsti ir patirti ilgalaikes ligos pasekmes gali kiekvienas, sako Rasa Jeršovienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos vertinimo skyriaus vadovė.

„Be abejo, pats pirmas žingsnis siekiant nuo ligos apsisaugoti – vakcina. Antras – draudimas nuo kritinių ligų. Gyvenime ne viską galime numatyti, bet galime pasirūpinti apsauga. Draudimas padeda išlikti ramiems net susidūrus su netikėta liga – jis sumažina finansinę naštą ir leidžia sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia”, – teigia bendrovės atstovė.

Šeimos gydytojas P. Jacevičius antrina, kad pacientams gali sunkiai sektis grįžti į kasdienį gyvenimą: stiprūs skausmai, susikaupimo trūkumas gali trukdyti kasdienėje veikloje, o jei lieka paralyžiai, ne visada ir įmanoma išlaikyti darbingumą.

„Atsiradus eisenos sutrikimams, sutrikus rankų motorikai, pacientams gali prireikti pagalbinių priemonių, didesnės artimųjų priežiūros. Esu susidūręs su atvejais, kai pacientai į kasdienį gyvenimą po šios ligos grįžo neįgaliųjų vežimėliuose, tapo visiškai priklausomi nuo savo šeimos ir artimųjų priežiūros“, – dėsto medikas.

Jam pritaria ir R. Jeršovienė, sakydama, jog tokiais atvejais gyvybės draudimas su papildomu kritinių ligų paketu ligos atveju tampa svarbiu finansinės saugos garantu. Susirgus erkiniu encefalitu draudimo išmoka padeda padengti gydymo išlaidas, reabilitacijos procedūras bei prarastas pajamas. O tai tampa itin svarbia kokybiško sveikimo ir grįžimo į įprastą kasdienybę dalimi.