Nepasirūpinus vaiko skiepais laiku, pasekmės gali išryškėti suaugus

Pastaraisiais metais Lietuvoje vėl registruojama anksčiau beveik išnykusių ligų – tokių kaip tymai ar kokliušas – atvejų. Viena pagrindinių šios tendencijos priežasčių – mažėjantis tėvų pasiryžimas skiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų.

Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė sako, kad tėvai dažnai nerimauja dėl galimų nepageidaujamų reakcijų po vakcinos, tačiau tokias baimes nesunku paneigti faktais ir moksliniais įrodymais.

„Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai paskiepijami nuo daugiausiai ligų – ir ne be priežasties. Kūdikiai gimsta be susiformavusio imuniteto, todėl nuo pat pirmųjų dienų tampa jautrūs aplinkoje cirkuliuojantiems virusams bei bakterijoms. Jei namuose gyvena neskiepyti vyresni vaikai, rizika dar didesnė – kūdikis neturi jokios apsaugos ir lengvai užsikrečia. Šiame amžiuje infekcijos pavojingiausios ne tik dėl simptomų, bet ir dėl grėsmingų komplikacijų“, – sako šeimos gydytoja.

Nerimą skatina visuomenėje gajūs mitai

Pasak D. Čiūdarienės, tėvų sprendimą neskiepyti vaikų dažnai lemia baimė dėl galimų nepageidaujamų reakcijų. Vis dėlto kur kas daugiau pagrindo nerimauti kelia ne vakcina, o pati liga ir jos komplikacijos, kurios neretai pasireiškia ne iš karto, o po daugelio metų.

Kitas dažnas mitas – tariamas ryšys tarp skiepų ir autizmo. Šeimos gydytoja primena, kad ši sąsaja kilo po 1998 m. paskelbto mažos imties tyrimo, kuriuo buvo mėginama susieti MMR vakciną (nuo tymų, parotito, raudonukės) su autizmu. Vėliau paaiškėjo, kad tyrimo duomenys buvo suklastoti, o jo autorius neteko gydytojo licencijos. Šiuo metu nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp vakcinų ir autizmo.

„Tėvai nerimauja ir dėl galimos alerginės reakcijos ar karščiavimo po vakcinacijos, ypač jei vaikas turi polinkį į alergijas. Tačiau kiekvienu atveju įvertiname vakcinos sudėtį ir galimus alergenus. Be to, visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos yra saugios – jose nėra tokių pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, nors tokių baimių vis dar pasitaiko“, – dalinasi D. Čiūdarienė.

Grįžta seniai pamirštos ligos

Mažėjant vaikų skiepijimo apimtims, į kasdienybę sugrįžta seniai pamirštos infekcinės ligos – tymai, kokliušas, difterija. Vis dar gana plačiai paplitusi ir tuberkuliozė. „Naujagimių imuninė sistema dar nėra brandi, todėl jie – ypač pažeidžiami aplinkos veiksnių. Skiepai padeda aktyvuoti imunitetą, tačiau be ligos rizikos, kuri realybėje gali sukelti rimtas komplikacijas arba ilgalaikius padarinius sveikatai“, – teigia šeimos gydytoja.

Anot jos, Lietuvos vaikų skiepijimų kalendorius sudarytas atsižvelgiant į tai, kokios infekcinės ligos vaikystėje pasitaiko dažniausiai. Todėl išskirti vieną ir svarbiausią vakciną būtų klaidinga – visi skiepai yra vienodai svarbūs.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikų skiepijimo apimčių mažėjimas yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių. Nors šiuo metu Lietuva dar nėra tarp mažiausiai skiepijančių valstybių, situacija kelia nerimą. „Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo infekcinių ligų plitimo, turėtų būti paskiepyta bent 95 proc. gyventojų. Deja, nuo 2020 metų skiepijimo apimtys nuosekliai mažėja ir kai kuriose vietovėse nepasiekia net 85–90 proc.“, – pabrėžia D. Čiūdarienė.

Auga komplikacijų rizika

Sugrįžusi į aktyvią medicinos praktiką po pertraukos, šeimos gydytoja pastebi, kad žmonės sunkiau serga, ligos eiga dažnai būna komplikuota, o sveikimas – lėtesnis. Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikė plaučių ir ausų uždegimai, bronchiolitai, gripas, o dauguma sirgusiųjų – vaikai.

„Atliekant tyrimus, dažnai aptinkame būtent vakcinomis valdomus infekcijų sukėlėjus – Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae bakterijas, gripo virusus. Šie patogenai dažniausiai apsunkina ligos eigą ir lėtina sveikimą. Nuo jų būtų buvę galima apsisaugoti – jei vaikas būtų paskiepytas. Mūsų, medikų, pareiga yra nuosekliai informuoti apie vakcinų svarbą ir jų teikiamą naudą sveikatai. Tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima tėvai“, – teigia šeimos gydytoja D. Čiūdarienė.

Pasak jos, skiepams nereikia specialaus pasiruošimo – svarbiausia, kad vaikas tuo metu nesirgtų ūmia infekcine liga ir neturėtų temperatūros. „Vyresnius vaikus visada stengiamės įtraukti į pokalbį – paaiškinti, kas yra vakcina, kam ji reikalinga ir kaip atliekamas pats skiepijimas. Būtent tai padeda sumažinti baimę ir ramiau priimti procedūrą“, – priduria šeimos gydytoja.