Kad pavyktų užčiuopti ligos pradžią

„Alzheimerio ligos gydymas yra sėkmingas, jei ji diagnozuojama pačioje pradžioje. Stabdant ligos progresavimą, žmogus su nedideliais atminties sutrikimais gali toliau gyventi savarankiškai“,- teigė Kretingos psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Laima Andrijauskienė, pasidžiaugusi, kad žmonės noriai naudojosi proga atlikti psichodiagnostinius tyrimus ankstyvajai Alzheimerio ligos rizikai nustatyti.

„Iš viso per dvi dienas tyrimus atliko daugiau kaip 30 žmonių ir 2-3 jų, vertindami atlikto testo rezultatus, rekomendavome kreiptis į medikus dėl išsamesnio tyrimo“,- teigė L. Andrijauskienė. Pasak jos, akcijoje pasitikrinant, ar nėra ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių, dalyvavo savo sveikata susirūpinę vyresni negu 60 metų žmonės. Kiekvienam jų buvo skirta po 20 minučių, per kurias jie buvo prašomi atlikti užduotis pagal Alzheimerio ligos įvertinimo skalę.

„Pasirinkome moksliniams tyrimams naudojamą metodiką, kurią autoriams leidus išvertė Vilniaus universiteto Neurologijos klinika bei Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija. Metodika yra sudaryta iš dviejų dalių: pirmoji padeda pažintiniams procesams įvertinti, o kita dalis yra skirta aprašyti žmogaus elgesį, jį stebint. Mes panaudojome tik pirmąją metodikos dalį „ADAS-cog“, kuri padeda įvertinti žmogaus atmintį, gebėjimą rašyti, skaityti, atpažinti ir kt. Šie pratimai atrodytų elementarūs, pavyzdžiui, nukopijuoti žodį ar formą, tačiau jie atskleidžia pirmuosius specifinius Alzheimerio ligos simptomus, kurių dar gali nepastebėti net sergančio žmogaus artimieji“,- paaiškino L. Andrijauskienė.

Ji pateikė vienos užduoties pavyzdį: žmogus paprašomas popieriaus lape nupiešti laikrodį – pažymėti valandas reiškiančius skaičius, rodykles. Alzheimeriu sergantis žmogus to nesugebės padaryti, nors ir gerai žino, kaip laikrodis atrodo.

Visgi, L. Andrijauskienė akcentavo, kad atlikus testą galima tik įtarti Alzheimerio ligą, o ji diagnozuojama padarius smegenų kompiuterinę tomografiją – joje matosi smegenų audinio nykimas. „Jei liga diagnozuojama pačioje pradžioje, jos gydymas, kuris kompensuojamas, yra labai veiksmingas. Žinoma, apmirusios smegenys nebeatsistatys, tačiau liga bent jau neprogresuos toliau“,- sakė L. Andrijauskienė.

Anot jos, Alzheimerio ligą gali diagnozuoti tik medikai, nes šios ligos pirmuosius požymius lengva supainioti su aibe kitų sveikatos sutrikimų. „Žmonės, kurie patyrė insultą, turėjo smegenų traumą, yra kamuojami aukšto kraujospūdžio, serga depresija, išgyvena emocijas ir kt., taip pat skundžiasi atminties, dėmesio sutrikimais. Jei atminties sutrikimai pradeda trukdyti kasdienėje veikloje, žmogus turėtų kreiptis į medikus, - kalbėjo L. Andrijauskienė. – Tai, kad žmogus pamiršo, kur pasidėjo kokį daiktą – dar ne Alzheimerio liga. Šia liga sergantys žmonės staiga nebežino, kaip atlikti kasdienius darbus, tarkime, išsivalyti dantis ar užsirišti batus. Be to, žmonės, kurių atmintis sutrinka dėl senatvinių procesų, aukšto kraujospūdžio ir pan., yra kritiški ir supranta, kad kažkas su jais yra negerai. Alzheimerio ligos atveju žmonės dažniausiai nesuvokia, kas su jais darosi, ir jų užmaršumą dažniau pastebi aplinkiniai. Tačiau tuomet dažniausiai liga jau būna pažengusi“.

L. Andrijauskienės teigimu, mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga turi tie, kurie net ir sulaukę garbaus amžiaus stengiasi kuo daugiau įdarbinti smegenis. „Paprastai sakant, ko nenaudoji – tas miršta. Todėl patarimas vienas – neapkiausti. Verta nuolat lavinti atmintį, dėmesį, pavyzdžiui, sprendžiant galvosūkius, kryžiažodžius ir pan. Juk dažnai tie, kurie dirba protinį darbą, pavyzdžiui, aktoriai, net ir sulaukę 90 metų išlieka šviesaus proto“,- kalbėjo L. Andrijauskienė.

Žmogui susirgus Alzheimerio liga, gyvenimas pasikeičia ir jo artimiesiems. „Pagalba ir slauga sergančiajam labai priklauso nuo to, kaip toli liga yra pažengusi. Galėčiau pasakyti vieną universalų patarimą, kuris tinka visiems: sergantiesiems Alzheimerio liga yra būtina disciplina. Artimieji turi laikytis griežtos dienotvarkės ir tam tikrą valandą žmogų kelti iš lovos, liepti jam rengtis, duoti pavalgyti ir t.t. Negalima pagailėti sergančiojo ir leisti jam ilgiau pamiegoti, nors artimieji ir nemato didelės prasmės žadinti žmogų, kuris jau nebesugeba pažinti saviškių. Visgi sergantysis turi stereotipiškai tam tikru laiku atlikti tuos pačius veiksmus ir tai jam padeda kuo ilgiau išlaikyti savo sveikatos būklę“,- patarė L. Andrijauskienė.

Jeigu Jūs ar Jūsų artimas žmogus skundžiasi žemiau išvardintais nusiskundimais, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją:

netenka trumpalaikės atminties (vardų įsiminimo sutrikimas);

sunkiai vykdo elementarias užduotis (neužsega sagos, neužrakina spynos);

sutrinka kalba (neaiškus sakinys, netikslūs žodžiai);

nesiorientuoja laike ir vietoje (savo namuose, kieme);

sutrinka abstraktus mąstymas (nesuvokia laikrodžio, pinigų, čekių prasmės);

pakinta įpročiai (maišo daiktų vietas: į šaldytuvą deda piniginę, raktus);

pakinta elgesys ir nuotaika (staigūs ramybės ir „audros“ pasikeitimai);

sutrinka asmenybė (smulkmeniškumas, baimingumas, paranoja).

Dovilė Urnikienė,

pajurionaujienos.lt