Kad neužkluptų skerstuvių liga
Kad kaimiškos skerstuvės ar medžioklės laimikis nesukeltų rūpesčių ir nepaguldytų į ligos patalą, tereikia vieno – nevalgyti nepatikrintos, tai yra dėl trichineliozės neištirtos mėsos.
Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis pastebėjo, jog žmonės vis dažniau dairosi mažuose ar ekologiniuose ūkiuose užaugintų gyvulių mėsos, nesibaimina jos pirkti tiesiogiai iš ūkininko ar smulkaus asmeninio ūkio.
„Tačiau kad ir kaip ekologiškai paršelis ar kiaulaitė bus užauginta, neištyrus mėsos valgyti jos nerekomenduojama. Pavojus užsikrėsti trichinelioze išlieka, valgant termiškai neapdorotą mėsą, skanaujant rūkytų mėsos gaminių – dešrų, kumpių, nesaugu valgyti šašlyką, vytintą ar sūdytą mėsą“, - perspėjo S.Alonderis.
Jis teigė, jog trichineliozė – pavojinga liga, kurią sukelia parazitas – trichinos lerva. Patekusi į žmogaus organizmą ji kraujagyslėmis nunešama į skersaruožius raumenis, pavyzdžiui, akies, diafragmos, rankų, kojų.
„Trichina mėgsta deguonies prisotintą aplinką, kurią ir sukuria intensyviausiai dirbantys raumenys. Įsitaisiusi raumenyje trichina aplink save suformuoja kalkinę kapsulę – taip parazitas ginasi nuo organizmo siunčiamų gynybos elementų – ir tuo pačiu alergizuoja organizmą. Atsiradus svetimkūniui – kalkinei kapsulei – pakyla kūno temperatūra, skauda raumenis, kuriuose lokalizuojasi parazitas. Gydant trichineliozę skiriami vaistai, kuriais parazitas sunaikinamas, tačiau sukalkėjusi kapsulė kūne lieka visam gyvenimui ir turi likutinių reiškinių“, - trumpai trichineliozės keliamą pavojų apibūdino veterinarijos gydytojas.
Anot jo, išeitis viena – paskerdus kiaulę būtina ištirti, ar gyvulys nėra trichineliozės nešiotojas. Šią paslaugą atlieka visi privatūs atestuoti trichineliozės tyrimui veterinarijos gydytojai. Tyrimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kruopštumo.
„Geriausia būtų, kad mėginį iš paskerstos kiaulės paimtų pats veterinaras, nes dažnas žmogus atneša arba ne tą audinio dalį, arba per mažai mėginio. Tyrimui atlikti reikalingos diafragmos kojelės, jos turi būti ne mažiau kaip 50 gramų. Tai padaryti reikėtų kuo skubiau papjovus kiaulę, ir kol nėra gautas atsakymas – tol nereikėtų gaminti ar ragauti šviežienos“, - patarė S.Alonderis.
Specialistas prisiminė šiais metais Prienų rajone įvykusį atvejį, kaip kiaulę paskerdę žmonės mėginį pristatė tik po dviejų dienų, o belaukdami atsakymo ir patys užvalgė kiaulienos, ir kaimynus pavaišino.
„Trichineliozė – ne tik pavojinga liga, sukelianti įvairių komplikacijų, bet ir brangi gydyti. O pavaišinus užkrėsta mėsa draugus ar kaimynus, gresia netgi administracinė atsakomybė“, - tokių „vaišių“ pasekmes įvardino pašnekovas.
Specialistai ne tik rekomenduoja nevartoti neištirtos kiaulienos ar šernienos. Trichineliozę iš esmės platina graužikai – pelės,
žiurkės, todėl visomis priemonėmis ūkiuose, tvartuose reikėtų naikinti graužikus. Dar viena svarbi prevencijos priemonė – tinkamai sutvarkyti šalutinius gyvūnų produktus, tai yra tas gyvulio dalis, kurios lieka paskerdus kiaulę.
„Paskerdus gyvulį negalima, pavyzdžiui, žarnų palikti tąsyti šunims ar katėms, kaip dar dažnai galima pamatyti kaimuose. Vidurius reikia paslėpti taip, kad prie jų neprieitų nei naminiai gyvūnai, nei graužikai“, - paaiškino S.Alonderis.
Rajono VMVT duomenimis, kasmet mūsų rajone dėl trichineliozės ištiriama iki 350 sumedžiotų šernų. Medžiotojų bendruomenė – pakankamai drausminga: sumedžioti žvėrys dėl trichineliozės yra ištiriami. Pernai buvo nustatytas vienas atvejis, kai šernas buvo užsikrėtęs trichinelioze, šiemet dėl užkrato tebuvę įtarimų, tačiau laboratoriniai tyrimai juos paneigė.
„Reikia pasidžiaugti, kad medžiotojai itin gerai sutvarko šalutinius produktus – kiekvienas būrelis ar klubas turi atliekų bioterminio naikinimo duobes, į kurias patenka visi po skerdimo atlikę produktai. Duobės – sandarios, į jas nepatenka nei žvėrys, nei graužikai“, - teigė S.Alonderis.
Tačiau rajone, oficialiais tarnybos duomenis, tebuvo ištirtos 5 kiaulės. Veterinarijos specialistai spėja, kad kai kurie gyventojai kreipiasi į pažįstamus veterinarijos gydytojus, giminaičius, kurie moka atlikti tyrimą, bet nėra atestuoti. O tokie duomenys į oficialią statistiką nepatenka.
„Nors tyrimas ir nėra brangus – jo kaina svyruoja nuo 15 iki 25 Lt, žmonės vis dar laikosi požiūrio – kiaulės sveikos, tokios buvo, tokios ir bus, niekas niekad nebuvo susirgęs ir panašiai. Tenka pripažinti, kad taip žmonės labai rizikuoja savo sveikata“, - pastebi veterinarijos specialistas.
Mūsų rajone praėjusiais metais buvo nustatytas tik vienas kiaulės trichineliozės atvejis. Vienas skaudesnių atvejų, turėjusių rimtas pasekmes, buvo 2007 m., kai Baublių kaime žmonės susirgo nuo pačių papjautos kiaulės.
„Žmonės gali būti ramūs, kai šviežią mėsą perka turguose, nustatytose prekybos vietose, kur leidžiama prekiauti skerdiena – kontrolę VMVT garantuoja 100 proc. Tačiau, perkant mėsą tarpuvartėse, iš automobilių, nėra jokios garantijos, kad mėsa – ištirta“, - perspėjo S.Alonderis.
Audronė Puišienė
Susiję straipsniai
