Ketvirtadienis, 2024.05.23
Reklama

Ką valgyti nėštumo metu?

vlmedicina.lt | 2014-04-11 12:11:59

Nėštumo laikotarpis neabejotinai yra ypatingas kiekvienai moteriai. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skirimas mitybai, kuri lemia tiek nėščiųjų sveikatą, tiek vaiko vystymąsi. „Verta pasirūpinti, kad šiuos 9 mėnesius būsima mama aprūpintų savo organizmą visomis maistinėmis medžiagomis bei tinkamomis jų proporcijomis“, - pataria gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Nėštumo metu kiekviena moteris turėtų dar labiau savimi rūpintis – reguliariai lankytis pas gydytoją, daug laiko leisti gryname ore, ilsėtis ir tinkamai maitintis. Ką reiškia „tinkamai“? Štai keletas patarimų.

Morkų salotos
Algirdo Kubaičio nuotr.

Valgyti už du?

Ne paslaptis, kad nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau energijos. Būsima mama privalo turėti pakankamai „kuro“ sau ir besivystančiam mažyliui. Atrodo, kad nėščia moteris turėtų neriboti savęs ir valgyti už du, tačiau specialistų teigimu užtenka dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100-200 kalorijų pirmus 6 mėnesius ir  300-400 kalorijų paskutinį trimestrą. Labai svarbu atsižvelgt į moters savijautą, svorį prieš nėštumą ir tinkamą svorio augimą. Valgyti daugiau yra būtina, tačiau su saiku – ne viena nebus laiminga finišo liniją pasiekusi su keliolikos kilogramų antsvoriu ir bloga savijauta. Svarbiausia, kad per didelis svorio prieaugis gali lemti ir rimtus sveikatos sutrikimus tiek mamai, tiek vaikeliui. „Geriau valgyti kelis kartus mažesnes porcijas ir leisti organizmui ramiai suvirškinti, negu apsiriboti sočiais vėlyvais pusryčiais ir vakariene. Svarbu reguliariai gerti pakankamai skysčių, geriausia vandens, valgyti kuo įvairesnį, tinkamai pagamintą maistą“, - rekomenduoja gydytoja dietologė L. Viniarskaitė.

Ką valgyti?

Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms – vitaminams, baltymams,  mikroelementams (magnis, geležis, cinkas, folio rūgštis, kalcis). Šiuo laikotarpiu, visų pirma, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį (morkos, paprika, įvairūs geltonos spalvos vaisiai), vitamino C (citrusiniai vaisiai, petražolės, raudonieji serbentai), B2 vitaminų (grikiai, lapinės daržovės, liesas sūris) vitamino D ir kalcio. Pastarieji svarbūs kūdikio kaulų formavimuisi. „Savo pacientams rekomenduoju kalcio šaltinių ieškoti ne tik pieno produktuose, bet ir kitur, pavyzdžiui, šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje. Tačiau šviežio ir rūgusio pieno produktai yra puikūs ne tik kalcio, bet ir vitamino D bei baltymų šaltiniai. Šiuos produktus moterims reikėtų valgyti kasdien, ypač nėščiosioms“, – pabrėžia specialistė.

„Siekiant išvengti infekcinių sveikatos sutrikimų, kas yra labai pavojinga nėštumo metu dėl komplikuoto gydymo, labai svarbu gerai plauti vaisius ir daržoves, net jeigu jos jau nuplautos gulėjo šaldytuve. Taip pat svarbu, kad maistas būtų pilnai termiškai apdorotas (gerai išviręs/iškepęs kiaušinis, mėsa be kraujo, virta/ kepta žuvis). Sušis, sūdyta žuvis – nerekomenduojama, kaip ir šaltai rūkyta, vytinta mėsa, sūriai ir dešros su įvairiais pelėsiais“, - pataria dietologė.

Kalbant apie angliavandenius, rinkitės įvairias košes bei tamsią pilno grūdo duoną - tai puikus ląstelienos šaltinis. „Kuo labiausiai rekomenduoju valgyti mėsą, tačiau siūlau rinktis jautieną ar veršieną, kuri turi daug geležies. Jei turite galimybę, įsigykite mėsos, kurią įprastai valgote retai – žąsis, triušiena ar antis. Maistas nėštumo metu turėtų būti kuo įvairesnis“, – dėmesį atkreipia L. Viniarskaitė.

Vienas svarbiausių mikroelementų yra folio rūgštis, kurią gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą bei pirmąjį nėštumo trimestrą. Jos rasite kepenėlėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose ir kitose daržovėse. Vertėtų nepamiršti cinko, kuriuo turtingi pieno produktai ir daržovės. Riešutai – puikus magnio šaltinis. Specialistės teigimu, daug kas nesusimąsto, jog ir riešutus būtina gerai nuplauti karštu vandeniu, kad išvengti galimai esančių grybelių sporų. Dėl tinkamų šių produktų porcijų bei apdorojimo būdų visada svarbu pasitarti su Jūsų nėštumą stebinčiu gydytoju arba gydytoju dietologu.

Baltymai veikia vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Didesnį dėmesį vartojamiems baltymams skirkite antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Daugiau valgykite mėsos, žuvies, pieno produktų.– tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Nepamirškite kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių – taip užtikrinsite visą amino rūgščių (baltymų) įvairovę.

Riebalai – ne tik energijos šaltinis

Riebalai bei cholesterolis taip pat labai svarbios maisto medžiagos nėščiajai ir besiformuojančiam organizmui. Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Čia taip pat svarbus įvairumas. Didėjantis energijos poreikis 30-35 proc. turėtų būti gaunamas iš riebalų. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės – sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės).

Didelį vaidmenį nėštumo ir kūdikio žindymo metu atlieka polinesočiosios, ypač omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo), būtinos visais vaisiaus vystymosi etapais. Svarbu žinoti, jog šias riebalų rūgštis turime gauti su maistu. Jų organizmas pats negamina. Biologiškai vertingos medžiagos svarbios vaisiaus ir naujagimių smegenų, nervinės sistemos vystymuisi bei regos analizatoriaus smegenyse formavimuisi (vyresniems vaikams padeda palaikyti gerą regėjimą). Įrodyta, jog tinkamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis įtakoja būsimą vaiko imunitetą ir aukštesnį intelektą.

Tinkamiausias omega-3 šaltinis yra riebi žuvis. Žuvų taukuose esanti omega-3 organizme pasisavimas geriausiai ir lengviausiai. Dietologės teigimu,didelę jūrinę žuvį reikia rinktis rečiau dėl galimos didelės sunkiųjų metalų koncentracijos. Rekomenduojama apie 400 g žuvies per savaitę, iš jų – ne daugiau 140 g tuno, ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės ar kitos didelės žuvies.

Reikia nepamiršti ir augalinės kilmės polinesočiųjų rūgščių šaltinių. Daug omega-3 rasime rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejuose. Reikėtų priminti, jog rapsų aliejuje omega-3 riebalų rūgščių yra net 10 kartų daugiau nei alyvuogių aliejuje. „Mūsų regionui, deja, nėra būdinga valgyti pakankamai žuvies, tačiau bent du kartus į savaitę įtraukite jas į maisto racioną. Papildomai maisto gaminime naudokite augalinį aliejų, turtingą omega-3 ir omega-6 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Salotas ir pagamintus patiekalus gardinkite ypač tyru alyvuogių, linų sėmenų aliejumi, o kepimui naudokite rafinuotą rapsų aliejų“, – pataria gydytoja dietologė L. Viniarskaitė.

Riebalai labai svarbūs ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K įsisavinimui. Rapsų aliejus pats savaime yra antioksidantų ir vitaminų šaltinis (vitaminas E, K).

Dietologės rekomeduojamos nėščiosios dienos raciono ir valgymo režimo pavyzdys:

Pusryčiai:

grikių košė, virta neriebiame piene; sviestas (į košę); vaisius arba šviežiai spaustos vaisių ir daržovių (pvz. obuolių, burokėlių, apelsinų) sultys skiestos vandeniu.

Priešpiečiai:

obuolių-morkų salotos su sezamo sėklomis ir rapsų aliejumi; duonos su grūdais riekelė (paskrudinti); neriebus varškės sūris; arbata.

Pietūs:

kalakutiena; virti rudieji ryžiai; šviežių daržovių salotos su medaus-garstyčių-citrinų sulčių-aliejaus padažu; džiovintų vaisių (slyvų, abrikosų) kompotas.

 Pavakariai:

grūdėta varškė; trintos uogos; saujelė mėgstamų riešutų.

Vakarienė:

žuvis; rupių miltų su grūdais bandelė; šviežios daržovių salotos su šaukšteliu moliūgų sėklų ir šlakeliu linų sėmenų aliejaus.

Priešnakčiai:

neriebaus jogurto stiklinė; šviežios uogos arba vaisius.

Ilona Šostak

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdoje atlikta pirmoji Baltijos šalyse unikali skrandžio operacija
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji...
Širdies nepakankamumas gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių
Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia...
Prof. F. Jankevičius: „Darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje"
Darbas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose sukasi aplink pagrindinę ašį – pacientą – visų pa...
Vaikų širdies sveikata: krūtinės skausmas retai susijęs su širdies problemomis
Krūtinės ląstoje yra ne tik širdis, bet ir plaučiai, raumenys ir kaulai, tad krūtinės skausmas vaikams dažnai yra susiję...
Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?
Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: pra...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų