Ką svarbu žinoti apie Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinę infekciją
Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (ARRS, angl. MERS) – tai kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas (ARRS-CoV, angl. MERS-CoV), pirmą kartą nustatytas 2012 m. Saudo Arabijoje. Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas, pvz., slogą ar sunkų ūmų respiracinį sindromą (SŪRS).
Kur ARRS-CoV paplitęs?
Dauguma ARRS-CoV infekcijos atvejų užregistruota Artimuosiuose Rytuose (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Jordanijoje, Omane, Kuveite, Egipte, Jemene, Lebanone, Irane). Daugiausia šios infekcijos atvejų registruojama Saudo Arabijoje. Susirgimų ARRS-CoV infekcija buvo registruota tarp keliautojų į Artimuosius Rytus arba asmenims, turėjusiems sąlytį su po kelionių susirgusiais asmenimis. Keletas įvežtinių ARRS-CoV infekcijos atvejų buvo užregistruota Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Azijoje. Nuo 2015 m. gegužės 20 d. ARRS-CoV protrūkis užregistruotas Pietų Korėjoje.
Kokie yra ARRS-CoV infekcijos simptomai?
Tipiniai ARRS-CoV infekcijos simptomai yra karščiavimas, kosulys ir / arba kvėpavimo nepakankamumas, pneumonija (plaučių uždegimas). Kai kuriems asmenims išsivysto virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, įskaitant viduriavimą, organų nepakankamumas, ypač inkstų ar sepsinis šokas. Sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., diabetas, onkologiniai susirgimai, būklė po chemoterapijos, po organų transplantacijos, lėtinės plaučių ligos ir kt.
Ar gali asmuo užsikrėsti ARRS-CoV, tačiau nesusirgti?
Taip. Kai kuriems asmenims, užsikrėtusiems ARRS-CoV, ligos simptomai nepasireiškė. Šie atvejai buvo išaiškinti, nustačius ARRS-CoV asmenims, turėjusiems sąlytį su asmeniu, sergančiu ARRS-CoV infekcija.
Kaip užsikrečiama ARRS-CoV?
Iki šiol nėra žinoma tiksliai kaip žmonės užsikrečia ARRS-CoV. ARRS-CoV – zoonotinis virusas. Manoma, kad žmonės Artimuosiuose Rytuose gali užsikrėsti virusu tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu su vienakupriais kupranugariais. Taip pat yra užregistruotų užsikrėtimų tarp artimą sąlytį su ARRS ligoniais turėjusių asmenų (šeimos narių, pacientų, sveikatos priežiūros darbuotojų).
Ar ARRS-CoV užkrečiamas?
Taip, tačiau nepanašu, kad virusas lengvai plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtimai galimi artimo sąlyčio su pacientu metu, pvz., teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kurių metu nesilaikoma tinkamų infekcijos kontrolės priemonių, dėvimos netinkamos asmens apsaugos priemonės.
Kas yra ARRS-CoV infekcijos šaltinis – šikšnosparniai, kupranugariai, naminiai gyvūnai?
Pilnas infekcijos šaltinio vaizdas nėra aiškus. ARRS-CoV atmaina, sutampanti su žmogaus viruso atmaina, buvo išskirta iš kupranugarių Egipte, Omane, Katare, Saudo Arabijoje. Įvairių studijų metu ARRS-CoV antikūnai buvo nustatyti pas vienakuprius kupranugarius Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Žmonių ir kupranugarių virusų genetinės sekos duomenys demonstruoja glaudų ryšį tarp viruso, išskirto iš kupranugarių ir iš žmonių. Įmanoma, kad ir kiti viruso rezervuarai egzistuoja. Avims, ožkoms, bizonams, kiaulėms, laukiniams paukščiams buvo atlikti tyrimai dėl ARRS-CoV antikūnių nustatymo, tačiau tyrimų atsakymai buvo neigiami. Šios studijos palaiko prielaidą, kad vienakupriai kupranugariai (dromedarai) yra labiausiai tikėtinas infekcijos šaltinis.
Ar žmonės privalo vengti sąlyčio su kupranugariais ar jų produktais? Ar saugu lankytis fermose, turguose, kupranugarių turguose?
Visiems besilankantiems fermose, turguose, daržinėse ar kitose vietose, kuriose yra gyvūnų, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, įskaitant reguliarų rankų plovimą prieš ir po kontakto su gyvūnais, vengti sąlyčio su sergančiais gyvūnais.
Termiškai neapdorotų gyvūninės kilmės produktų, įskaitant pieną ir mėsą, vartojimas gali padidinti užsikrėtimo riziką. Tinkamai termiškai apdoroti ar pasterizuoti gyvūninės kilmės maisto produktai yra tinkami vartojimui, tačiau juos liesti reikia atsargiai, kad būtų išvengta kryžminės taršos su termiškai neapdorotais produktais. Kupranugarių mėsa ir pienas yra maistingi produktai, kurie gali būti vartojami juos tinkamai termiškai apdorojus.
Kol bus išsiaiškinta detalesnė informacija apie ARRS-CoV, laikoma, kad asmenys, sergantys diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtinėmis kepenų ligomis ir asmenys, esantys imunosupresinėje būklėje, turi didesnę riziką sunkesnės ARRS-CoV infekcijos formos išsivystymui. Dėl to šie asmenys turi vengti sąlyčio su kupranugariais, atsisakyti gerti nepasterizuoto pieno, nevartoti termiškai neapdorotos mėsos.
Kupranugarių fermų ir skerdyklų darbuotojai turi laikytis tinkamos asmens higienos, įskaitant dažną rankų plovimą po sąlyčio su gyvūnais, kur įmanoma naudoti veido apsaugos priemones, dėvėti apsauginius rūbus, kuriuos privaloma nusirengti po darbo ir kasdien išskalbti. Darbuotojai turi vengti atsinešti kupranugarių išskyromis užkrėstų drabužių, batų, kad šeimos nariaiišvengtų sąlyčio su galimu užkratu. Segantys gyvūnai negali būti skerdžiami maistui. Asmenys turi vengti sąlyčio su bet kokiu gyvūnu, kuriam buvo patvirtinta ARRS-CoV infekcija.
Ar yra vakcina nuo ARRS-CoV? Koks gydymas taikomas?
Šiuo metu vakcinos nėra. Taikomas simptominis gydymas.
Ar sveikatos priežiūros darbuotojai turi riziką užsikrėsti ARRS-CoV?
Taip. ARRS-CoV plitimas sveikatos priežiūros sektoriuje užregistruotas keliose šalyse. Ne visada įmanoma nustatyti ARRS-CoV užsikrėtusius pacientus anksti, nes ligos požymiai gali būti nespecifiniai. Dėl šios priežasties svarbu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai taikytų standartines infekcijų kontrolės priemones visiems pacientams, o asmenims su sunkia kvėpavimo takų infekcija standartines ir per orą su lašeliais plintančių infekcijų kontrolės priemones. Papildomai slaugant tikėtinus ar patvirtintus ARRS-CoV infekcijos atvejus turi būti naudojamos sąlyčio metu plintančių infekcijų kontrolės priemonės ir akių apsaugos priemonės. Atliekant procedūras, kurių metu susidaro aerozoliai, taikyti ir per orą su dalelėmis plintančių infekcijų kontrolės priemones.
Ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kokius nors kelionių ir prekybos apribojimus, susijusius su šiuo nauju virusu?
PSO nerekomenduoja jokių kelionės ir prekybos apribojimų ar atvykstančių sergančiųjų patikros.
Kaip PSO reaguoja į ARRS-CoV protrūkį?
PSO dirba su gydytojais praktikais ir mokslininkais siekiant geriau suprasti viruso savybes ir jo sukeliamą ligą, apibrėžti protrūkio valdymo prioritetus, gydymo strategijas, klinikinio ligos atvejo valdymo ypatumus. PSO dirba su viruso paveiktomis šalimis, tarptautiniais partneriais, tinklais siekiant koordinuoti visuotinį atsaką, įskaitant informacijos atnaujinimą, rizikos vertinimą, jungtinius tyrimus su nacionalinėmis institucijomis, mokslinių susirinkimų organizavimą, taisyklių rengimą ir sveikatos priežiūros įstaigų mokymų organizavimą epidemiologinės priežiūros, laboratorinių tyrimų, infekcijų prevencijos ir kontrolės bei klinikinio atvejo valdymo klausimais.
Generalinis direktorius sušaukė Ekstremaliųjų situacijų komitetą (toliau – Komitetas) pagal PSO Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (2005) (toliau – TSPT) patarimo ar šis įvykis yra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija ir kokių sveikatos priežiūros priemonių reikia imtis.
Ką PSO rekomenduoja?
Šalims
PSO drąsina Šalis nares stiprinti sunkių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir atidžiai vertinti visus neįprastus sunkių kvėpavimo takų infekcijų ar pneumonijų atvejus.
PSO ragina Šalis nares pranešti apie kiekvieną tikėtiną ar patvirtintą ARRS-CoV infekcijos atvejį.
PSO taip pat ragina šalims didinti žinomumą apie ARRS-CoV infekciją ir teikti informaciją keliautojams.
PSO taip pat skatina šalis nares sekti informaciją apie ligą ir jos ypatumus ir atnaujinti rekomendacijas vadovaujantis esama rizika.
Sveikatos priežiūros darbuotojams
Infekcijos prevencija ir kontrolė yra esminis momentas siekiant išvengti ARRS-CoV plitimo sveikatos priežiūros sektoriuje. Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose gydomi tikėtini ar patvirtinti ARRS-CoV atvejai turi taikyti tinkamas infekcijų kontrolės priemones, siekiant sumažinti viruso plitimo riziką nuo infekuoto asmens kitiems pacientams, sveikatos priežiūros darbuotojams, lankytojams.
Kelionių patarimai šalims, gydytojams ir asmenims
Šie patarimai yra skirti sumažinti ARRS-CoV infekcijos riziką tarp keliautojų ir asmenų, kurie susiję su kelionėmis, įskaitant transporto operatorius ir antžeminės tarnybos darbuotojus:
Bendrieji kelionių patarimai
Vadovaujantis šiuo metu turima informacija PSO nerekomenduoja jokių kelionės ar prekybos apribojimų. Tačiau įvertinus šalių riziką, priemonės, skirtos žinojimo apie ARRS-CoV ir jo sukeliamos ligos didinimui, keliautojams iš paveiktų ir į paveiktas šalis gali būti taikomos.
Kaip reikalaujama pagal PSO TSPT, šalys turi užtikrinti nuolatines (rutinines) priemones sergančių keliautojų, esančių lėktuvuose ir laivuose, sienos kirtimo punktuose, įvertinimui, taip pat priemones, skirtas saugiam simptominių atvejų transportavimui į ligonines ar kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Jei sergantis asmuo yra lėktuve, keliautojo locator forma gali būti naudojama. Ši forma naudinga surenkant kontaktinę informaciją apie keliautojus.
Kelionės į Artimuosius Rytus
Rekomenduojami veiksmai apima:
patarimus keliautojams į Artimuosius Rytus, kad tokios būklės, kaip diabetas, lėtinės kepenų ligos, imunodeficitas ir kt. gali padidinti infekcinės ligos tikimybę kelionės metu, įskaitant ARRS-CoV infekciją;
išvykstančių keliautojų ir kelionių organizatorių informuotumo didinimą apie bendrąsias keliautojų sveikatos apsaugos priemones, kurios sumažins infekcijų riziką, įskaitant gripą, keliautojų diarėją. Specifiniai akcentai turi būti atkreipti į rankų plovimą su muilu ir vandeniu; maisto saugą – vengti termiškai nepadorotos mėsos, nevartoti maisto, paruošto antisanitarinėmis sąlygomis, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, laikytis tinkamos asmens higienos;
prieinamumo konsultacijų sveikatos klausimais didinimą visiems keliautojams, išvykstantiems į Artimuosius Rytus, dirbant kartu su kelionių ir turizmo sektoriais. Informacija turėtų būti pateikiama strategiškai patogiose vietose (pvz., kelionių agentūros, prie išvykimo vartų aerouostuose). Skirtingos komunikacijos rūšys, pvz., perspėjimai lėktuvuose, laivuose, plakatai, lankstinukai, radijo pranešimai (anonsai) tarptautiniuose sienos kirtimo punktuose gali būti naudojamos pateikti keliautojams reikiamą informaciją. Informacija turi apimti dabartinę ARRS–CoV situaciją ir taisykles kaip išvengti ligos keliaujant;
patarimus keliautojams, kuriems išsivysto sunki kvėpavimo takų liga su karščiavimu ir kosuliu: vengti sąlyčio su sveikais asmenimis; prisidengti burną ir nosį nosinaite kosint ar čiaudint; tuomet išmesti nosinaitę į šiukšliadėžę ir nusiplauti rankas arba jei tai neįmanoma, kosėti ir čiaudėti į sulenktą alkūnę, bet ne į delnus; pranešti apie tai medicinos personalui kuo skubiau;
patarimus keliautojams, grįžusiems iš Artimųjų Rytų, jeigu jiems išsivysto sunki kvėpavimo takų liga su karščiavimu ir kosuliu per 2 savaites po jų grįžimo – privalu kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą;
patarimus asmenims, kurie turėjo sąlytį su keliautoju, kuriam išsivystė sunki kvėpavimo takų liga su karščiavimu ir kosuliu ir kuriems patiems išsivystė tokia liga;
sveikatos priežiūros darbuotojų budrumo didinimą apie ARRS–CoV infekcijos tikimybę, keliautojams, grįžusiems iš Artimųjų Rytų su sunkia kvėpavimo takų liga, ypač tiems, kurie karščiuoja, kosti ir yra plaučių parenchiminė liga (pneumonija ar ūmus respiracinis distreso sindromas). Jeigu ligos klinikinis vaizdas atitinka ARRS – CoV diagnozę, laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami ir taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės. Gydytojai turėtų žinoti apie galimą netipinę ligos kliniką asmenims, esantiems imunosupresinėje būklėje.
Parengta pagal PSO informacinę medžiagą
ulac.lt
Susiję straipsniai
