Ką ir kiek visuomenė žino apie vėžio prognozes(1)

Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad vėžys nėra viena liga – apie tai jau rašėme.  Jungtinės Karalystės mokslininkų grupė pabandė ištirti, kiek apie vėžio prognozę, išgyvenamumą ir kitus ypatumus žino visuomenė. Tyrėjai pasirinko tris navikus, kurių prognozės iš esmės skiriasi – krūties, storosios žarnos ir plaučių vėžio. Paaiškėjo, kad eiliniai Anglijos piliečiai apie šias ligas informuoti gerai, nuo jų neatsilieka ir „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytojai.

Reklama

Anglijos ir Lietuvos visuomenės informuotos gerai

Tikimybė pasveikti nuo šių trijų skirtingų onkologinių ligų bei išgyvenamumas, nustačius diagnozę, labai skiriasi. Anglijos mokslininkai apklausė daugiau nei 2000 tyrimo dalyvių. Jie buvo paprašyti įvertinti, koks prognozuojamas išgyvenamumas nustačius minėtas vėžio rūšis ir kokia tikimybė pasveikti.

Didžioji dalis apklaustųjų teisingai atsakė, jog krūties vėžio 5 metų išgyvenamumas yra geresnis nei storosios žarnos vėžio, o plaučių vėžio prognozė yra blogiausia. Taip pat daugelis teisingai įvertino galimybę išgyti: krūties vėžys buvo pirmoje vietoje, storosios žarnos – antroje, o plaučių – liko paskutinėje vietoje. Vertinant absoliučius skaičius, kuriuos pateikė respondentai, buvo stebima tendencija sutrumpinti prognozuojamą išgyvenamumą sergant krūties vėžiu ir pailginti išgyvenamumą susirgus plaučių vėžiu. Daugelis apklaustųjų nesuvokė prognozės skirtumo laipsnio.

Analogišką apklausą atliko ir „Vakarų Lietuvos medicina“. Rezultatai parodė, kad lietuviai apie minimas vėžio rūšis informuoti tiek pat, kiek anglai. Mūsų tautiečiai taip pat į pirmą vietą pagal galimybes išgyventi kėlė krūties vėžį, paskutinėje vietoje palikdami plaučių vėžį. Tačiau buvo ir pesimistų, manančių, kad apskritai bet kokio vėžio prognozė yra bloga.

Apie krūties vėžį kalbama daug

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vedėjos pavaduotoja Giedrė Smailytė patvirtino, kad lyginant šias onkologines ligas ilgiausiai gyvenama sergant krūties vėžiui. „Šiandien turime pakankamai efektyvias gydymo priemones, prie gerų rezultatų prisideda ir efektyvios patikros programos“, - aiškino portalo pašnekovė.

G. Smailytė atkreipė dėmesį, kad apie krūties vėžį viešai kalbama gana seniai. „Moterys žino, kaip pasitikrinti, o jei kažką apčiuopė, žino, kur kreiptis. Visuomenė yra gana gerai apie tai informuota, - kalbėjo portalo pašnekovė, tačiau atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos pacientus su visos Europos, mūsų šalyje sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas kiek mažesnis. – Apskritai išgyvenamumas sergant onkologinėmis ligomis Rytų Europoje, Baltijos šalyse yra mažesnis nei Vakarų. Tačiau sergant plaučių vėžiu prognozės vienodai prastos visoje Europoje – 10-15 proc., nes nėra ganėtinai efektyvių gydymo būdų. Vienintelis efektyvus būdas – juo nesusirgti, tai yra nerūkyti“.

Prognozės gerėja, išskyrus plaučių vėžio

Kalbėdama apie storosios žarnos vėžį G. Smailytė pabrėžė, kad problema yra vėlyva ligos diagnostika. Ir ne vien tik Lietuvoje ar Europoje, bet visame pasaulyje. „Iš dalies gal mūsų visuomenė per mažai informuota ir ne tokia sąmoninga, nes vis dėlto Lietuvoje šis vėžys diagnozuojamas vėlesnių stadijų nei Vakaruose, - svarstė pašnekovė. – Vis dėlto visų lokalizacijų, išskyrus – plaučių, vėžio prognozės Lietuvoje gerėja“.

Onkologijos instituto duomenimis, analizuojant penkerių metų išgyvenamumą, 1994 – 1997 metais krūties vėžiu susirgusių moterų šis rodiklis buvo 58,6 proc., o susirgusių 2002  – 2005 metais – 70 proc., susirgusiųjų gaubtinės žarnos vėžiu atitinkamai 41,5 proc. ir 48,1 proc., tiesiosios žarnos – 34,7 proc. ir 44,4 proc.

Vertindama „Vakarų Lietuvos medicinos“ atliktą apklausą G. Smailytė atkreipė dėmesį, kad į klausimus atsakinėjo tie skaitytojai, kurie domisi medicina, skaito atitinkamą literatūrą. „Todėl negalima daryti išvados, kad teisingi jų atsakymai atspindi Lietuvos visuomenės nuomonę. Mes tokių tyrimų nesame atlikę“, - sakė Onkologijos instituto darbuotoja.

Sėkmę lemia ir lokalizacija

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja onkologė Irmantė Česnavičienė, aiškindama taip pasiskirstantį išgyvenamumą sergant minimų trijų rūšių vėžiu, atkreipė dėmesį į tai, kad sergant krūties vėžiu geresnių prognozių pasiekti visų pirma padeda išorinė lokalizacija. „Jį lengva nustatyti ankstyvosiomis stadijomis – pirma ir antra, o ankstyva diagnozė lemia ir geresnius gydymo rezultatus, - kalbėjo gydytoja. – Plačių vėžys nustatomas vėlyvų stadijų ir gydymui pasiduoda daug sunkiau. Storosios žarnos vėžys, lyginant su minėtais, pagal išgyvenamumą lieka per vidurį. Problema yra ta, kad žmogus nejaučia simptomų ir jis diagnozuojamas tik trečios stadijos“.

I. Česnavičienės nuomone, ankstyvai krūties vėžio diagnozei pasitarnauja ir žiniasklaida, ir įvairios prevencinės, patikros programos. Ar tai reiškia, kad storosios žarnos ar plačių vėžiui trūksta dėmesio? „Nežinau. Jei pradėsime žmones raginti tikrintis, ar neserga žarnyno vėžiu, vis tiek visi masiškai nepradės to daryti, nes procedūra yra nemaloni. Tačiau mes tikimės geresnių rezultatų, nes šiemet pradėta vykdyti patikros programa, tikrinant kraują išmatose“, - sakė onkologė.

Prognozę lemia ligos stadija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė antrino kolegei iš Klaipėdos, paminėdama, kad krūties vėžį jau nuo pirmųjų stadijų gali apčiuopti pati moteris, gana paprastais metodais diagnozuoti. „Žarnynas ir plaučiai yra vidaus organai, tad žarnyno ir plaučių vėžio diagnostika daug sudėtingesnė, nes reikalingi skausmingi instrumentiniai ar radiologiniai metodai, - kalbėjo gydytoja. - Juk retas iš mūsų sugalvoja, kad reiktų atlikti plaučių rentgenologinį tyrimą ar kolonoskopiją, jei nieko nejaučia. Mamogramai tikrai lengviau pasiryžti nei kolonoskopijai“.

Kita vertus, E. Juodžbalienė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų žiniasklaida moterų sąmoningumą labai pagerino. „Apie profilaktinius

žarnyno tyrimus tik dabar pradedama daugiau kalbėti, bet jau ir čia ledai pajudėjo. Laiku pašalinus polipus bus išvengta vėžio, - sakė onkologė. – Tačiau kiek skeptiška esu dėl plaučių profilaktinių tyrimų, gal daugiau verta kovoti su pačiu rūkymu (dauguma susirgusiųjų yra rūkantys ar rūkę). Įrodyta, kad rūkymas sukelia ir daugelio kitų organų vėžį“.

Apibendrindama portalo pašnekovė akcentavo, kad minimos ligos yra skirtingos „savo esme, eiga, gydymu ir atsaku į gydymą“: „Krūties vėžio formų yra įvairių, ir kai kuriomis sergančios moterys gyvena net keliolika metų. Gydymui blogiau pasiduoda plaučių, žarnyno navikai, net jei gydymo metodai ir neblogi. Tad išvada tokia: visų piktybinių navikų prognozė priklauso nuo ligos stadijos (kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai). Nuo jaunystės sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba padės išvengti dalies susirgimų. Kiekvieno sveikata pirmiausia turi rūpėti mums paties, ir esant sveikatos pokyčių svarbu laiku kreiptis medicininės pagalbos. Gydytojas gali patarti, rekomenduoti, bet jis tikrai neprivers atlikti tyrimų“.

Visuomenė abejinga sveikatai

Šilalės visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Loreta Petkuvienė mano, kad ligos prognozėms tiesioginės įtakos turi ir visuomenės informavimas – tuomet žmonės tikrinasi ir profilaktiškai, anksčiau diagnozuojama liga. Jos nuomone, neatsitiktinai krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau ne vienerius metus.

Šiuo metu Šilalės VSB savo miesto gyventojams skleidžia informaciją apie krūties, gimdos kaklelio ir priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas. „Neseniai atsirado ir storosios žarnos vėžio prevencinė programa, – pasakojo L. Petkuvienė. – Tačiau apie plaučių vėžio prevenciją nesu nieko girdėjusi. Nors plaučių vėžiui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, rūkymas. Apskritai sveikatą lemia fizinis judrumas, imuniteto stiprumas, sveika mityba“.

Vis dėlto VSB vadovės pastebėjimu, mūsų visuomenė yra gana abejinga savo sveikatai, kol neužklumpa liga, jai trūksta sąmoningumo. „Žmonėms informaciją reikia paduoti, patys jie nieko neprašo. Domėtis pradeda tik tada, jei jau suserga“, - sakė portalo pašnekovė.

Jonas Korsakas,

Ligita Sinušienė

Šaltinis

Whitaker KL et al. Do the British public recognise differences in survival between three common cancers? British Journal of Cancer 106, 1907-1909 (5 June 2012) | doi:10.1038/bjc.2012.185