Tie, kurie bandė mesti svorį, turbūt susidūrė su gerai žinomu fenomenu. Dažnai nėra tiek sunku numesti, kiek sunku yra išlaikyti pasiektą gerą rezultatą. Kodėl nustojus laikytis dietos numesti kilogramai sugrįžta su kaupu?
Pakinta hormonų koncentracija
Australijos mokslininkų atliktas tyrimas pateikia atsakymą į šį klausimą. P. Sumithran ir bendraautoriai nustatė, kad pradėjus kristi svoriui kraujuje sumažėja hormono leptino kiekis. Leptino paskirtis yra įspėti organizmą, jog mums maisto atsargų pakanka. Taip pat krentant svoriui organizme padaugėja hormono grelino, kuris stimuliuoja alkio jausmą.
P. Sumithran atliko stebėjimą su 50–ia žmonių, kurie turėjo didelį antsvorį. Jiems 10 savaičių buvo skiriama mažai kalorijų turinti dieta. Vidutiniškai vienas tiriamasis per 10 savaičių numetė 13,5 kg svorio.
Iš visų tiriamųjų prieš svorio metimo programą, praėjus 10 savaičių po dietos ir po 62 savaičių buvo paimta kraujo tyrimui. Buvo tiriamas įvairių hormonų, atsakingų už medžiagų apykaitą, kiekis kraujuje: leptino, grelino, peptido TT, cholecistokinino, pankreatinio peptido, skrandžio polipeptido, amilino ir kt.
Nuo dietos praėjus dešimčiai savaičių pastebėta, jog kraujuje reikšmingai sumažėja leptino, peptido YY, cholecistokinino, insulino ir amilino koncentracija. Šių hormonų sumažėjimas organizmui signalizuoja apie maisto medžiagų trūkumą. Tačiau padidėja hormonų, skatinančių medžiagų apykaitą, koncentracija: grelino, skrandžio polipeptido, pankreatinio polipeptido.
Tai yra po dešimties savaičių hormonai mums pradeda siųsti signalus, jog mūsų organizmas yra pavojuje – jam trūksta maisto atsargų. Net po vienerių metų šie hormoniniai pokyčiai dar išsilaikė, tačiau nebebuvo tokie ryškūs.
Nors didžioji dalis tyrimo dalyvių po metų vėl priaugo svorio, tačiau jų svoris buvo mažesnis nei prieš pradedant tyrimą.
Organizmo funkcija – išgyventi
Privačios klinikos „Dietos sistema“ dietologė Žana Antonova aiškino, kad yra du hormonai, atsakingi už apetitą – leptinas ir grelinas: „Pirmasis jį slopina, antrasis – aktyvuoja. Todėl dietos ir būna neveiksmingos, nes žmogus visų pirma save tartum „užkoduoja“ jos laikytis tik tam tikrą laiką, tarkim – dvi savaites. O jai pasibaigus vėl grįžta prie įprastos mitybos. O dažniausiai pasirenkama labai mažo kaloringumo dieta, ir žmogus mano, jog krenta jo svoris, bet iš tiesų mažėja skysčių kiekis organizme, ar dar blogiau – ir raumenų“.
Toliau komentuodama tyrimo rezultatus dietologė atskleidžia pagrindinę žmogaus organizmo funkciją – išgyventi: „Todėl tuo atveju, jei negauna reikalingo kiekio energijos, organizmas patiria stresą ir suvokia tai kaip pavojų išgyventi. Tad sulėtėja metabolizmas, o žmogui grįžus prie įprastos mitybos organizmas ima kaupti riebalus dar sparčiau – tam, kad kitą kartą ištikus badui (jis taip priėmė dietą) galėtų išgyventi“.
Išeitis – specialistų sudaryta dieta
Ar yra kokia nors išeitis? Atsakydama Ž. Antonova visų pirma patarė, panorus numesti svorio, visų pirma kreiptis į specialistus. „Dietos metu būtina užtikrinti tam tikrą kiekį mineralų, vitaminų ir reguliariai maitintis. Iš tiesų taisyklė yra labai paprasta – kiek gauni energijos, tiek turi jos ir išeikvoti. Priešingu atveju organizmas pradeda kaupti riebalus. Be to, reikia ne laikytis trumpalaikės dietos, o pakeisti mitybos įpročius. Kartais žmonėms pakanka ir labai nežymių pokyčių“, - kalbėjo portalo konsultantė.
vlmedicina.lt
Šaltinis:
Sumithran P, et al "Long-term persistence of hormonal adaptations to weight loss" N Engl J Med 2011; 365:1597-1604.