K. R. Dobrovolskis: „Be radiologijos medicina nustotų vystytis“

Su buvusiu sveikatos apsaugos ministru gydytoju radiologu medicinos mokslų daktaru Konstantinu Romualdu Dobrovolskiu susitinkame jo vadovaujamoje Tomografijos klinikoje. Pirmiausia jis parodo gausybę sudėtingų aparatų, skirtų diagnostikai: dar ir dabar naudojamus tradicinius rentgeno aparatus; „švininį“ ir „varinį“ kabinetus ir juose esančius kompiuterinį rentgeno bei magnetinio rezonanso tomografus. Ir, be jokios abejonės, kol kas vienintelį Lietuvoje magnetoterapinį kompleksą „Multimag“. Dar pakalbėjome apie gydymą be vaistų, Pasaulio lietuvių radiologų asociaciją, Raudonąjį Kryžių bei paprastus dalykus, padedančius išsaugoti sveikatą. 

Reklama

Kuo išsiskiria „švininis“ kabinetas?

Čia stovi kompiuterinis rentgeno tomografas, kuriuo per kelias sekundes galime, kaip mes grubiai juokaujame, „supjaustyti“ pilvo, dubens ir kt. organus, galūnes, galvą ir nustatyti diagnozę bei gydymo būdą. Vos tik paguldome pacientą, iškart gauname rezultatą.

Šiame kabinete visos sienos, langai, durys ir gydytojų kabina dengti švinu. Taip mes saugomės nuo šio aparato spindulių. Tyrimo metu pacientas gauna nedaug spinduliuotės, ji nekenkia. Bet gydytojai dirba visą dieną, todėl jei nesisaugotume, mes gautume didžiulę jos dozę.

Kiek gydytojas svarbus, jei diagnozę pateikia tomografas?

Informacijos gauname gerokai daugiau nei anksčiau. Bet daug kas priklauso ir nuo gydytojo. Juk jam, kad nustatytų teisingą diagnozę, reikia labai daug medicinos žinių, labai gerai mokėti valdyti sudėtingą diagnostikos techniką, žinoti, ką reikia tirti kiekvienos ligos atveju, kokiais parametrais ir pan.

Dabar madinga net nematant paciento aprašyti tyrimus. Mes laikomės konservatyvios taktikos: pirma susipažįstame su pacientu, jo ligos istorija ir tik po to atliekame tyrimą.

Šiais laikais neįmanoma įsivaizduoti, kaip reikėtų dirbti su senomis technologijomis. Be radiologijos medicina nustotų vystytis.

O kas „variniame“ kabinete?

Jame yra magnetinio rezonanso tomografas. Kabinetas padengtas variu. Atkreipkite dėmesį: „švininiame“ mes saugomės nuo spindulių, o šiame saugome aparatą nuo pašalinių veiksnių.

Jis taip pat skirtas daugelio ligų diagnostikai. Ypač daug diagnostinės informacijos gauname tirdami galvą, stuburą, minkštuosius audinius, smegenis. Daug kraujagyslių galime matyti ir nenaudodami kontrastinių medžiagų.

Papasakokite plačiau apie vienintelį Lietuvoje magnetoterapinį kompleksą „Multimag“.  

Juo mes galime gydyti 57 įvairias ligas be vaistų. Ypač veiksmingai gydomos įvairios sąnarių ligos, stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržos, įvairios kilmės galvos skausmai ir net migrena, beveik du kartus greičiau sugyja kaulai po lūžių. Juo labai sėkmingai gydomos įvairios lėtinės ligos.

Kas gydėsi šiuo aparatu, išties labai džiaugiasi. Ypač sportininkai, kuriems būna daug traumų –raiščių patempimų, sausgyslių plyšimų ir t. t. Pas mus jie greitai atsigauna.

Be to, gydant šiuo aparatu, ypač nervų ligas, nebereikia medikamentų. Taigi nėra pašalinio poveikio skrandžiui ir kitiems organams.

Yra ir finansinės naudos tiek pacientui, tiek valstybei: juk nereikia vaistų ir trumpesnis gydymo laikas. Pavyzdžiui, kaulų lūžimai sugyja du kartus greičiau.

Kodėl tuomet toks aparatas yra vienintelis Lietuvoje? 

Kažkodėl medicinos technika vėluoja atsirasti pas mus. Pasaulyje kompiuterinis rentgeno tomografas jau naudotas 1974 m. o Lietuvoje – 1985 m.; magnetinio rezonanso tomografas – nuo 1980 m., o mes pirmą įsigijome 1996 m. Truputį keista: 1895 m. Rentgenas atrado X spindulius ir pirmąkart padaryta rentgeno nuotrauka. Nepraėjus pusmečiui, šis atradimas demonstruotas Vilniuje – rodė cirke, Fizikų draugijoje. O po metų Vilniuje atidarytas pirmasis rentgenodiagnostikos kabinetas. Ir tai laikais, kai informacija sklisdavo palyginti labai lėtai.

Kita vertus, aparatai brangūs, mūsų valstybė maža, todėl jie negreit atsiperka. Tarkime, Vokietijoje tomografai dirba dažniausiai visą parą. O pas mus sudaromos eilės, nes ligonių kasos neturi lėšų tyrimų išlaidoms padengti.

Gal trūksta radiologų?

Taip, Lietuvoje jų labai trūksta. Nes tai – viena populiariausių ir diagnostikai bei gydymui svarbiausių specialybių. Daug radiologų išvažiavo į užsienį, dirba Norvegijoje, Švedijoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, nes ten – geras darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Amerikoje didžiausius atlyginimus gauna radiologai ir plastikos chirurgai.

Radiologai „sensta“. Vyresnioji karta nėra tokia drąsi, mažiau rizikuoja: baiminasi, kai reikia viską mesti ir kurtis svetur. Jaunimas jau kitoks.

Jūs įkūrėte Pasaulio lietuvių radiologų asociaciją. Ar daug yra garsių gydytojų radiologų?

Vienas žymiausių JAV radiologų, ilgus metus vadovavęs Minesotos universiteto Radiologijos katedrai, nusipelnęs profesorius buvo Eugenijus Gedgaudas. Jis pirmasis Amerikoje pradėjo dirbti angiografu, darė kontrastinius kraujagyslių tyrimus, parašė knygą, kuria ir dabar naudojasi kardiorentgenologai.

Mūsų asociacijai priklauso garsus Lietuvos ir Amerikos gydytojas radiologas, dirbantis Čikagoje, Arūnas Gasparaitis. Jo mokslinių darbų kryptis - virškinamojo trakto (ypač stemplės ir plonosios žarnos) ligų radiologinė diagnostika. Garsus radiologas yra Jovitas Skučas, JAV profesorius, kelių monografijų autorius, taip pat Švedijos Geteburgo universiteto profesorius Edvardas Varanauskas, po Nepriklausomybės atkūrimo padėjęs perorganizuoti Lietuvos sveikatos apsaugą. Jaunas radiologas Laurenčikas, dirbantis Švedijoje, ten apsigynė mokslų daktaro disertaciją ir sėkmingai dirba. Galima išvardinti tikrai nemažai.

Kuo užsiima ši asociacija?

Šiais metais ketiname išleisti knygą, kuria paminėsime 120-ąsias rentgeno aparato išradimo metines. Norime plačiau aprašyti Lietuvos radiologijos istoriją, remdamiesi mūsų radiologų darbais.

Organizuojame mokslines konferencijas, patys stengiamės kuo plačiau susipažinti su užsienio patirtimi. Buvome konferencijose Izraelyje, Kinijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Vokietijoje. Kasmet Austrijoje per V. K. Rentgeno gimtadienį Vienoje organizuojamas Europos radiologų kongresas ir paroda. Kelis kartus dalyvavome ir mes, tačiau mums gana brangu: asociacija lėšų neturi, važiuojame iš asmeninių santaupų.

Jūs dar vadovaujate Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Kuo šiais laikais jis gyvena?

Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, mūsų Raudonasis Kryžius (RK) – skurdžiausias. Neturime nei finansų, nei inventoriaus, nei sandėlių jam laikyti.

Lėšų gauname tik iš nario mokesčio, pirmosios pagalbos mokymų, įvairių programų. Tačiau pirmosios pagalbos mokymuose konkurencija didelė.

Raudonojo Kryžiaus draugija slaugo namuose senus sergančius žmones. Anksčiau ligoniams slaugyti valstybė skirdavo 1 mln. 200 tūkst. litų per metus. Gailestingosios seserys slaugydavo apie du tūkstančius ligonių. Dabar finansavimas sumažintas beveik keturis kartus. Todėl slaugome tik apie 500 ligonių.

Be lėšų mes negalime paruošti žmonių ekstremalioms situacijoms. Dabar iškilusi grėsmė mūsų valstybės saugumui. Paskaičiavome, kad mums reikia išmokyti teikti pirmąją pagalbą apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau turime tik vieną 16 asmenų grupę Visagine. Nėra lėšų, inventoriaus, sandėlių. Pavyzdžiui, suomiai gali nors rytoj suteikti pagalbą net 10 tūkst. nukentėjusių bet kurioje užsienio šalyje.

O Raudonojo Kryžiaus ligoninės ar kitas nekilnojamasis turtas nepriklauso jums?

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos Raudonasis Kryžius buvo turtinga organizacija, turėjusi savo ligonines, kurortus. Draugijai priklausė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ligoninės, Panemunės sanatorija, Birštono kurortas, daug administracinių pastatų Kaune ir žemė. Po karo sovietmečiu visą mūsų turtą nacionalizavo. Estijoje, Latvijoje Raudonojo Kryžiaus draugijoms viskas grąžinta, tačiau Lietuvoje savo turto niekaip neatgauname.

Lenkų Raudonasis Kryžius oficialiai mums perdavė Vilniaus RK ligoninę. Dabar ji parduodama, tačiau lėšos atiteks ne mums. Kauno RKL, kurią Rusijos caro valdžia oficialiai perdavė mums, irgi ruošiasi parduoti. Klaipėdos RKL (dabar – Respublikinė ligoninė) pastatyta mūsų lėšomis, tačiau ji mums nebepriklauso. Birštono mineralinius vandenis „Vytautą“ ir „Birutę“ akreditavo RK, tačiau pardavinėjame ne mes.

Nesėdime sudėję rankų, tačiau pastangos kol kas bevaisės. Valdžia negirdi, o ministerijos siuntinėja mus viena pas kitą. Nesinorėtų dėl to kreiptis į tarptautines instancijas, o ką daryti?

------------

Keli gydytojo K. R. Dobrovolskio patarimai, kaip gyventi sveikai

Svarbiausia yra tinkama mityba, fizinė kultūra ir sveika nervų sistema.

Žiūrėkite, ką ir kiek valgote. Teorijų yra įvairių, tačiau visos susiveda į vieną: ribokite maistą, nevalgykite daug ir nuolat.

Nepamirškite, kad reikia dirbti su savimi. Sportas nėra sveikata, o fizinė kultūra – būtina. Labai svarbu daug vaikščioti, kasdien daryti įvairius pratimus. Per dieną privaloma mankštintis nors 15-20 min., nesvarbu, kuriuo paros metu. Nesižavėkite madingais dalykais, tarkim, bėgiojimu. Pasirinkite fizinį krūvį pagal save.

Saugokite savo nervų sistemą: keiskite savo būdą, nebūkite piktas, daugiau šypsokitės.

Mažiau kalbėkite apie ligas, daugiau – apie sveiką gyvenseną. Nepamirškite ligų prevencijos. Bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinkite savo sveikatą. Atsisakykite principo: „Ko man eiti pas gydytoją, jei nieko neskauda“.

Nesižavėkite populiariomis teorijomis, tarkim, kad sveika gerti daug vandens ar net šlapimą. Vandens reikia, tačiau nereikia per daug apkrauti inkstų ir kitų organų. O štai dėl antrojo – turbūt ne veltui organizmas jį pašalina. Nepasiduokite kraštutinumams, svarbiausia visur – saikas.