Jungtinės Karalystės (JK) institucija NICE (National Institute of Clinical Excellence), atsakinga už naujų gydymo schemų bei naujų vaistų rekomendacijų rengimą, patvirtino nilotinibą (Tasigna) vienu iš pirmojo pasirinkimo vaistų, gydant lėtinę mieloidinę leukemiją. Kiekvienais metais JK yra užfiksuojama 560 naujų šios ligos atvejų.
Sumažino kainą
Tai įvyko po to, kai vaistą gaminanti firma „Novartis“ sutiko sumažinti vaisto kainą.
NICE taip pat dar kartą patvirtino, kad pirmuoju pasirinkimu taip pat išlieka ir kitas „Novartis“ gaminamas vaistas lėtinei mieloidinei leukemijai gydyti – imatinibas (Glivec). Trečiojo vaisto dasatinibo (Sprycel), kurį gamina „Bristol-Myers Squibb“ kompanija, nepatvirtino, tačiau sutiko ir toliau finansuoti gydymą pacientams, kurie šį vaistą jau vartoja.
Standartinis gydymas imatinibu (Glivec) Jungtinėje Karalystėje vienam pacientui kainuoja 20 tūkst. svarų sterlingų (apie 80 tūkst. litų). Nilotinibo (300 mg du kartus per dieną) pradinė firmos kaina buvo 31 tūkst. svarų sterlingų (apie 124 tūkst. litų), tačiau derybose „Novartis“ padarė ženklią nuolaidą, po kurios NICE sutiko rekomenduoti šį vaistą lėtinei mieloidinei leukemijai gydyti. Tačiau nuolaidos dydis neskelbiamas.
Kol kas nėra atlikta klinikinių tyrimų, kuriuose būtų lyginami gydymo imatinibu ir dasatinibu rezultatai. Tačiau netiesioginiai tyrimai leidžia teigti, jog šių vaistų efektyvumas gydant lėtinę mieloidinę leukemiją yra vienodas.
Lietuviai gauna visus vaistus
Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas tvirtino, kad visi minimi medikamentai yra registruoti Europos vaistų agentūroje (EMEA).
„Lėtinės mielogeninės leukemijos gydymas glivecu Lietuvos pacientams metams kainuoja 92,6 tūkst. Lt, nilotinibu – 155,4 tūkst. Lt., dasatinibu – 166,3 Lt. Nuo 2011 m. jais gydomi visi pacientai, sergantys mieloidine leukemija“, - aiškino K. Žilėnas.
Gydytojas hematologas dr. Romualdas Jurgutis „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, jog Lietuvoje visus iš minimų vaistų gauna visi pacientai, kuriems jų reikia. Tačiau pabrėžė, kad ne visuomet patys naujausi labiausiai tinka konkretaus paciento atveju – visuomet skiriama individualiai.
Šaltinis
BMJ 2012; 344:e2274