Jodo trūkumas įsčiose silpnina vaikų intelektą

Net ir nedidelis jodo trūkumas besilaukiant kūdikio vėliau silpnina vaikų intelektą, nustatė Jungtinės Karalystės mokslininkai.  

Daugiausia su pieno ir jūros produktais gaunamas jodas yra itin svarbus mikroelementas skydliaukei sintetinant hormonus, kurie turi tiesioginės įtakos vaisiaus smegenų formavimuisi. Pasaulyje ryškus jodo trūkumas yra pagrindinė smegenų pažeidimų, kurių galima išvengti, priežastis, tačiau nedidelio jodo nepakankamumo poveikis iki šiol nebuvo ištirtas.

Grupė Surrey ir Bristolio universiteto mokslininkų tyrė 1040 būsimųjų mamų, pirmąjį nėštumo trimestrą matuodami jodo koncentraciją šlapime.

Vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jie suskirstė moteris į tas, kurioms jodo trūko (jodo ir kreatinino santykis buvo mažesnis nei 150), ir tas, kurios jo turėjo pakankamai (santykis 150 ar didesnis).

Nustatyta, kad 67 proc. tiriamųjų jodo turėjo nepakankamai.

Vaikų protinis vystymasis buvo įvertintas naudojant vaikų intelekto koeficiento testą, kai jiems buvo 8 metai, ir skaitymo gebėjimų testą, kai jiems buvo 9 metai.

Atsižvelgę į išorinius veiksnius, kaip tėvų išsilavinimas ir kūdikių maitinimas krūtimi, mokslininkai nustatė, kad nepakankamai jodo turėjusių moterų vaikų intelekto koeficiento testo rezultatai buvo prastesnis, jie ne taip sėkmingai skaitė ir suprato tekstą.

Be to, kuo didesnį jodo nepakankamumą turėjo mamos, tuo prastesni buvo vaikų intelekto koeficiento testo rezultatai ir gebėjimas skaityti.

„Mūsų rezultatai aiškiai parodo jodo pakankamumo nėštumo laikotarpiu svarbą ir pabrėžia riziką, kurią jodo nepakankamumas gali sukelti besivystančiam kūdikiui“, - sako tyrimo vadovė prof. Margaret Rayman iš Surrey universiteto.

Tyrėjai reiškia susirūpinimą, kad jodo vartojimas nėštumo laikotarpiu yra visuomenės sveikatos problema, kurios negalima ignoruoti. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „The Lancet“.

Kai kurie anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad nėštumo laikotarpiu vartojami jūros produktai lemia vaikų protinį vystymąsi. Tuomet mokslininkai apibendrino, kad geresnį vystymąsi lemia jūros produktuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, tačiau dabartinis tyrimas parodo, kad tokį teigiamą poveikį daugiau nei iki šiol manyta lemia jodo kiekiai nėščiosios organizme.

Britanijos mitybos specialistų asociacija nėščiosioms ir maitinančioms motinoms rekomenduoja per parą suvartoti 250 mikrogramų jodo, o kitiems suaugusiesiems - 150 mikrogramų arba tiek pat, kokia yra rekomenduojama jodo paros norma Europos Sąjungoje.

Jeigu organizme trūksta jodo, visų pirma, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo yra nedaug, o daugiausia jo turi jūros kopūstai ir menkės kepenys.