Ketvirtadienis, 2025.07.03
Reklama

Jodo trūkumas įsčiose silpnina vaikų intelektą

vlmedicina.lt | 2013-09-27 12:07:16

Net ir nedidelis jodo trūkumas besilaukiant kūdikio vėliau silpnina vaikų intelektą, nustatė Jungtinės Karalystės mokslininkai.  

Jūros kopustai
Jūros kopūstai - puikus jodo šaltinis. Redakcijos archyvo nuotr.

Daugiausia su pieno ir jūros produktais gaunamas jodas yra itin svarbus mikroelementas skydliaukei sintetinant hormonus, kurie turi tiesioginės įtakos vaisiaus smegenų formavimuisi. Pasaulyje ryškus jodo trūkumas yra pagrindinė smegenų pažeidimų, kurių galima išvengti, priežastis, tačiau nedidelio jodo nepakankamumo poveikis iki šiol nebuvo ištirtas.

Grupė Surrey ir Bristolio universiteto mokslininkų tyrė 1040 būsimųjų mamų, pirmąjį nėštumo trimestrą matuodami jodo koncentraciją šlapime.

Vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jie suskirstė moteris į tas, kurioms jodo trūko (jodo ir kreatinino santykis buvo mažesnis nei 150), ir tas, kurios jo turėjo pakankamai (santykis 150 ar didesnis).

Nustatyta, kad 67 proc. tiriamųjų jodo turėjo nepakankamai.

Vaikų protinis vystymasis buvo įvertintas naudojant vaikų intelekto koeficiento testą, kai jiems buvo 8 metai, ir skaitymo gebėjimų testą, kai jiems buvo 9 metai.

Atsižvelgę į išorinius veiksnius, kaip tėvų išsilavinimas ir kūdikių maitinimas krūtimi, mokslininkai nustatė, kad nepakankamai jodo turėjusių moterų vaikų intelekto koeficiento testo rezultatai buvo prastesnis, jie ne taip sėkmingai skaitė ir suprato tekstą.

Be to, kuo didesnį jodo nepakankamumą turėjo mamos, tuo prastesni buvo vaikų intelekto koeficiento testo rezultatai ir gebėjimas skaityti.

„Mūsų rezultatai aiškiai parodo jodo pakankamumo nėštumo laikotarpiu svarbą ir pabrėžia riziką, kurią jodo nepakankamumas gali sukelti besivystančiam kūdikiui“, - sako tyrimo vadovė prof. Margaret Rayman iš Surrey universiteto.

Tyrėjai reiškia susirūpinimą, kad jodo vartojimas nėštumo laikotarpiu yra visuomenės sveikatos problema, kurios negalima ignoruoti. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „The Lancet“.

Kai kurie anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad nėštumo laikotarpiu vartojami jūros produktai lemia vaikų protinį vystymąsi. Tuomet mokslininkai apibendrino, kad geresnį vystymąsi lemia jūros produktuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, tačiau dabartinis tyrimas parodo, kad tokį teigiamą poveikį daugiau nei iki šiol manyta lemia jodo kiekiai nėščiosios organizme.

Britanijos mitybos specialistų asociacija nėščiosioms ir maitinančioms motinoms rekomenduoja per parą suvartoti 250 mikrogramų jodo, o kitiems suaugusiesiems - 150 mikrogramų arba tiek pat, kokia yra rekomenduojama jodo paros norma Europos Sąjungoje.

Jeigu organizme trūksta jodo, visų pirma, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo yra nedaug, o daugiausia jo turi jūros kopūstai ir menkės kepenys.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie Z kartos darbuotojus: nejausdami prasmės, drąsiai ieško naujų galimybių
Z karta – tai žmonės, gimę maždaug 1997–2012 metais. Vyresnieji šios kartos atstovai jau aktyviai dalyvauja...
Vasara prie vandens: kaip maudyti skirtingo amžiaus mažylius
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje jau siekia 17, o kai kuriuose šali...
Personalizuota medicina Lietuvoje: mažiau klaidų, trumpesnis kelias iki veiksmingo gydymo
Personalizuota medicina keičia įprastą požiūrį į gydymą. Ypač tai pastebima onkologijoje, kur ta pati diagnozė gali slėp...
Kauno klinikos mini kepenų transplantacijų 25-metį
Šią vasarą Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per...
Vasaros garsai: kurie naudingi, o kurie – pavojingi?
Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su p...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas