Sekmadienis, 2025.06.22
Reklama

JAV vėjaraupių greitai neliks, Lietuvoje ligos geografija plečiasi

2011-12-30 10:31:47

JAV — pirmoji šalis, pradėjusi visuotinį vaikų skiepijimą nuo vėjaraupių. Šiandien amerikiečiai jau džiaugiasi šio sprendimo rezultatais. Amerikos pediatrų akademija paskelbė, kad mirtingumas nuo ligų, susijusių su vėjaraupiais, JAV sumažėjo 88 proc., įgyvendinus skiepijimo nuo vėjaraupių programą.   Tai eidžia tikėtis, kad šią ligą pavyks  likviduoti  iš infekcinių ligų žemėlapio.

Lietuvoje, kur skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, susirgimų skaičius  didėja ir kelia medikams nerimą. Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji, kurie tai daro gana vangiai. Per pirmąjį 2010  metų pusmetį užfiksuotas 5581 susirgimų  vėjaraupiais atvejis, o šiemet  per tą patį laikotarpį –  net 9348.

Pasitvirtino visuotinio skiepijimo praktika

JAV nuo vėjaraupių buvo pradėta skiepyti 1995 metais. Ankstesnės studijos patvirtino, kad per pirmuosius šešerius programos įgyvendinimo metus vakcinuojant nuo vėjaraupių mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo 66 proc.  Nuo tada skiepijimo mastai gerokai išaugo.

Kaip parodė naujausias tyrimas, per 12 vakcinacijos nuo vėjaraupių programos įgyvendinimo metų, kai kiekvienas žmogus buvo vakcinuojamas tik kartą, metinis mirtingumas sumažėjo 88 proc. visose amžiaus grupėse, ypač  – tarp vaikų ir jaunesnių nei 20 metų suaugusiųjų (97 proc.) bei tarp žmonių iki 50 metų.

Pavojingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems

Į vėjaraupius dažniausiai numojame ranka, laikome juos nesunkia vaikiška liga, kuria persirgti ne tik nepavojinga, bet netgi, pasak kai kurių medikų, rekomenduotina. Vaikai vėjaraupiais iš tiesų dažniausiai serga gana nesunkiai.

„Tačiau komplikacijų išsivystymo rizika nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiesiems yra daug kartų didesnė nei vaikams, ypač jeigu silpnesnė jų imuninė sistema. Tam tikrais atvejais liga gali būti net mirtina. O susirgus vėjaraupiais nėštumo metu galimi labai rimti vaisiaus pakenkimai, net persileidimai“, - įspėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus gydytoja Eglė Savickienė.

Galimos vėjaraupių komplikacijos – pneumonija, encefalitas, sunkios odos komplikacijos, dėl kurių gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis. Nors persirgus vėjaraupiais imunitetas įgyjamas ilgam, virusas lieka organizme, ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.  Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys su sutrikusia imunine sistema – sergantieji onkohematologinėmis ar kitomis imuninę sistemą sutrikdančiomis ligomis. Tokių ligonių mirtingumas siekia 10 proc.

Skiepydami vaikus apsaugosite visą šeimą

Apibendrinant reikia pastebėti, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skiepai nuo vėjaraupių nėra tik pačių vaikų apsauga nuo šios ligos. Būdami atsparūs vėjaraupių virusui, jie nuo ligos apsaugos imlius, anksčiau nesirgusius, savo šeimos narius – mažus broliukus ar sesutes, kuriuos skiepyti dar per anksti,  taip pat ir besilaukiančias mamas“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rekomenduoja skiepyti:

Visus nuo 12 mėnesių ir vyresnius anksčiau nesirgusius vaikus, ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis. Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų - parotitinės infekcijos - raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, nuo 12 m. amžiaus ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;

Suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką: vaikų darželių ir medicinos įstaigų darbuotojus, būsimų darželinukų tėvelius, o ypač nėštumą planuojančias moteris – mat pastojus skiepytis nebegalima;

Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi: sergančiuosius ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojančius steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus.

saugoksave.lt
 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Liga, keičianti gyvenimą: apie šoninę amiotrofinę sklerozę ir visapusišką pagalbą pacientui
Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) – reta, tačiau viena sunkiausių neurodegeneracinių ligų, kuri paveikia motoriniu...
Jonines švęskite saugiai: ką alkoholis daro kūnui ir protui?
Statistika rodo, jog vasarą alkoholinių gėrimų vartojimas ženkliai ūgteli, o didysis pikas stebimas paskutinėmis birželi...
Laimo liga: nediagnozavus laiku, pasekmių gali likti visam gyvenimui
Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis Laimo ligos atvejų skaičius – nuo beveik 3 tūkstančių susirgimų 2023-iai...
Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slau...
Kai nosis ima kraujuoti: neignoruokite signalo, kuris gali išgelbėti gyvybę
Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų