Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Japonija ir Lietuva K. Machidos akimis: nuo odos priežiūros iki savižudybių tendencijų

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-08-23 00:02:27

Tolimųjų Rytų gyventojai ne veltui dažnai vadinami ne tik ilgaamžiškiausiais ir jauniausiai atrodančiais žmonėmis pasaulyje. Tai daugelio jų įpročių,  šimtmečių tradicijų pasekmė. Vis dėlto japonas Kazuhiko Machida, mėnesį viešėjęs Lietuvoje ir pažindinęsis su mūsų sveikatos priežiūra, pripažįsta, kad jo tėvynės žmonių sveikata prastėja, ir net prognozuoja, kad ji susilygins su Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės sveikata.

Kazuhiko Machida
K. Machida įsitikinęs, kad sveikata – tai ne asmens, o visuomenės reikalas, tad norint būti sveikesniems reikia kartu spręsti visas sveikatos problemas. Asmeninio albumo nuotr.

Jau aprašėme K. Machidos įspūdžius apie Lietuvos ir Japonijos sveikatos priežiūrą. Šiuo metu Japonijoje intensyviai besiruošiantis baigiamiesiems medicinos studijų egzaminams K. Machida pasistengė Lietuvos skaitytojams suteikti galimybę suprasti, kad nors japonai ir yra ilgaamžiai, tačiau ir šioje šalyje esama kultūrinių pokyčių, dėl kurių keičiasi ir Japonijos visuomenės sveikata.

Stereotipiškai manoma, kad japonai valgo mažai ir dažniausiai tik labai sveiką maistą. Dar įsivaizduojama, kad japonai minta tik žalia žuvimi, ryžiais ir sušiais. Kiek šiuose stereotipuose yra tiesos?

Anksčiau mes valgydavome daug žuvies – gaminome sašimi ir suši iš žalios žuvies, virdavome arba kepdavome žuvį. Valgome daug rūšių žuvies – daug daugiau nei kitose šalyse.  Bet viskas keičiasi ir vis daugiau valgome mėsos, tad žuvies populiarumas smunka. Pasak kai kurių tyrėjų ir gydytojų, dėl padidėjusio mėsos ir sumažėjusio žuvies bei daržovių suvartojimo padidėjo sergamumas vėžiu. Ir vis dėlto,  2005 metų duomenimis, mes vis dar esame penktoji šalis pagal žuvies suvartojimą.

Šiaip jau valgome daug rūšių grūdų ir žmonės čia tiki, kad tai yra sveika, kaip ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Kalbant apie kiekį, tai manyčiau, kad daugelis žmonių suvartoja gerai subalansuotą kalorijų kiekį. Daug žmonių tiki, kad 80 proc. užpildytas pilvas yra gerai. Šis „mokymas“ yra atėjęs iš tradicinės Rytų medicinos.

Be to, mes stengiamės vengti nevertingo maisto, tad manyčiau, kad tai padeda ir mūsų sveikatai. Tiesa, dabar žmonės, ypač jaunoji karta, valgo daugiau prasto, greito maisto, tad spėju, kad mūsų sveikata taps panaši į kitų Vakarų šalių.

O kaip dėl fizinės veiklos? Teko girdėti, kad japonai daug mankštinasi, net didelėmis grupėmis parkuose, užsiima joga. Ką jūs pastebėjote? Ar pats dažnai mankštinatės? O jūsų draugai?

Daug mano draugų eina į sporto klubus. Juose yra daug įrangos, vyksta jogos, aerobikos užsiėmimai. Taip pat yra baseinai. Draugai mano, kad už tai verta mokėti. Aš pats pinigus leidžiu kitaip. Vis dėlto daugiau žmonių sportuoja ne klubuose, o eidami pasivaikščioti arba pabėgioti. Populiaru yra ir užsiimti taičichuan (moderni taiči versija. – Aut. past.). Tačiau joga yra populiaresnė, nes pažįstu tik kelis žmones, kurie užsiima taičichuan. Mūsų šalyje vyksta ir ritminės gimnastikos grupiniai užsiėmimai. Būna ir „radijo ritminė gimnastika“ aikštėse, kuri yra gana populiari. Daug vaikų dalyvauja šiuose užsiėmimuose. Tad, manau, Japnijoje žmonės rūpinasi savo sveikata.

O kaip dėl rytietiškos medicinos? Kuria žmonės labiau pasitiki – natūraliąja ar moderniąja medicina?

Daug japonų kliaujasi jomis abiem. Manyčiau, kad modernioji vakarietiška medicina pasitelkiama norint greitai pagyti, ypač pašalinti simptomus, tuo tarpu rytietiška tradicinė medicina pasitelkiama siekiant subalansuotos būsenos.

Iš Kinijos kilusi medicina turi kelis komponentus: akupunktūrą, vaistažoles, mankštą ir panašiai. Reikia laiko, kad abi medicinos – modernioji ir natūralioji – susijungtų. Vis dėlto iš Kinijos kilusi vaistažolių medicina ir išplėtota Japonijoje „kampo“ medicina, yra skiriama vakarietiškų gydytojų. Tai gana įprasta ir daug pacientų ja naudojasi.

Aš pats studijavau akupunktūrą. Bandžiau daug gydymo būdų – Ajurvedą, Lomilomi masažą, aromaterapiją, homeopatiją ir daugiau. Turiu patirties ir su vakarietiška vaistažolių medicina, ir su „kampo“.

Kaip manote, kas padeda japonams atrodyti jauniau?

Mankšta Japonijoje
Japonijoje vaikai dažnai mankštinasi masiniuose radijo ritminės gimnastikos užsiėmimuose. Kadras iš www.youtube.com

Turiu savų pastebėjimų šiuo klausimu, be to, pasiskaičiau šiek tiek šaltinių. Apibendrinęs viską galiu išskirti pagrindines jaunatviškos išvaizdos priežastis. Pirma yra ta, kad mongoloidai dažnai turi „plokščius“ veidus, kurie tampa privalumu norint jaunai atrodyti.

Antra priežastis – japonai yra liekni, o tai, manau, padeda jauniau atrodyti, nes daug vidutinio amžiaus žmonių priauga svorio. Todėl aš pritarčiau japoniškam stereotipui, kad daug vidutinio amžiaus žmonių „įgyja papildomą gelbėjimosi ratą aplink savo juosmenį“. Jeigu kam nors pavyksta neišstorėti, tai spėju, padeda atrodyti truputį jauniau.

Trečia, japonės praleidžia daugiau laiko darydamosi sau makiažą. Kaip rodo Nacionalinių transliuotojų atliktas tyrimas, japonės, kurioms yra apie dvidešimt, praleidžia apie 87 minutes per savaitę, darydamosi makiažą. O Jungtinėse Amerikos Valstijose ir penkiose Europos valstybėse tokio pat amžiaus moterys prie veidrodžio praleidžia 53 minutes per savaitę.

Ketvirta priežastis – mažiau deginimosi saulėje. Japonai naudoja daug kremo nuo saulės. Degintis Japonijoje yra kur kas mažiau populiaru nei Amerikoje arba Europoje. Daug mano draugų naudoja saulės blokatorius net prieš eidami į darbą. Taip pat jie vilki drabužius ilgomis rankovėmis tam, kad net rankas apsaugotų nuo nudegimų. Kuo žmonės vyresni, tuo ši tendencija akivaizdesnė. Bent jau aš taip pastebėjau.

Na, ir penktas dalykas, žmonės Japonijoje mėgsta vaikiškus daiktus, o tokie „mieli“ daikčiukai padeda jauniau atrodyti, nors pats dėl to pasiginčyčiau.

O kokia yra japonų ilgaamžiškumo paslaptis?

Japonijoje yra prefektūrų, kuriose žmonės yra daug senesni nei kitose prefektūrose. Kai kurie žmonės tyrinėjo šį reiškinį, bet nebuvo prieita prie jokių išvadų. Beje, jaunoji karta turės daugiau sveikatos problemų dėl gyvenimo būdo pakitimo ir Japonija nebebus „ilgo gyvenimo“ šalimi. Deja.

Vienas Japonijos gydytojas, Shigeaki Hinohara, kuriam dabar yra apie 101-erius metus ir kuris iki šiol dirba vidaus ligų gydytoju, atskleidė savo ilgo gyvenimo paslaptį – miegoti ant pilvo, mankštintis kasdien ir taip palaikyti visus reikalingus raumenis, valgyti tris kartus per dieną tuo pačiu metu, turėti taikią sąmonę, turėti „pasitenkinimo savo pasiekimais jausmą“ ir „turėti dėl ko gyventi“.

Atrodo, kad Japonijoje žmonės siekia darnos, supranta sveiko gyvenimo prasmę, bet kažkodėl, kaip ir Lietuva, pasižymi dideliu savižudybių skaičiumi. Kaip manote, kodėl taip yra?

Kasmet apie 30 tūkst. žmonių Japonijoje nusižudo. Kai kuriose prefektūrose savižudybių skaičius yra didesnis nei kitose, tad šią problemą bandoma spręsti. Manau, kad depresija, melancholija yra didžiosios savižudybių priežastys. Informacinių kampanijų metu žmonės mokomi, kaip kalbėti su tokiais pacientais, nesigėdyti depresijos. Vietinė valdžia taip pat bandė parengti geresnę „pagalbos sistemą“ tiems, kam jos reikia. Po tokių pastangų Akitos prefektūroje sumažėjo savižudybių. Į tai verta atkreipti dėmesį.

Ir galiausiai norėčiau pridurti, kad sveikata yra ganėtinai susijusi su socialumu. Tas, kuris  žino, kad yra reikalingas visuomenei,  gali būti gyvybingas ir išlikti ilgiau sveikas. Juk jam reikia susitikti su žmonėmis ir ką nors daryti, kas yra tam tikra „mankštos“ rūšis. Tikiu, kad sveikatos nebuvimas nėra asmeninė problema. Tai taip pat ir visuomenės problema. Mes visi turime ją spręsti ir tapti sveikesni.

Kalbino Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų