Įveikti stresą prieš šventes padės suvokimas, kad dabar darome daugiau nei įprasta

Ką stresas daro su mūsų organizmu, priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų individualaus mąstymo. Tyrimų duomenimis, jeigu į patiriamą stresą žiūrime kaip į žalojantį mūsų organizmą, tai tikriausiai taip ir bus, tuo tarpu jeigu į jį žvelgiame kaip į pagalbą tam tikrose situacijose, stresas ir nerimas gelbsti.

Reklama

Psichologas Julius Tilvikas sako, kad šventiniu metu geriausia į patiriamą stresą žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda įveikti žūtbūtinį skubėjimą. Farmacininkė Laura Vanagaitė pritaria ir antrina, kad šiuo metu svarbu neneigti, kad elgiamės neįprastai nei likusią metų dalį.

„Šiek tiek jausti stresą yra gerai. Šiomis dienomis mes iš tiesų apie savo artimuosius, laiko planavimą ir organizavimą galvojame kur kas daugiau nei įprastomis metų dienomis. Priimkime tai natūraliai ir šis šventinis stresas mums padės viską suspėti ir apie visus pagalvoti. Tiesiog dėmesį kreipkime į patį švenčių laukimą, nes jos tikrai bus smagios ir geros. Jeigu nerimas kyla dažniau, leiskime sau apie tai išsikalbėti specialistui ar bent geram draugui“, - sako „Eurovaistinės“ atstovė Laura Vanagaitė.

Vieno streso bangą keičia kita

Stresas tai bendra psichologinė ir fizinė būsena, kai organizmas pradeda ruoštis galimai grėsmei – ima greičiau plakti širdis, įsitempia kūnas, mes galime pradėti prakaituoti. Tai normalu, jeigu konkrečioje situacijoje stresas reikalingas.

„Normaliai mes turėtume stresą nustoti jausti, kai ta situacija baigiasi, bet pastebima, kad situacijos labai keičiasi, atsiranda vis naujų ir naujų iššūkių ir dėl to vieno streso bangą keičia kito streso banga, ir žmogus neranda laiko atsipalaiduoti“, - sako psichologas J. Tilvikas.

Pasak jo, norint nustatyti, ar stresuojate neįprastai daug, taikomas ne požiūris, kas streso metu vyksta konkrečiai, o kiek tai kartojasi ir tęsiasi. Jeigu žmogus be jokios konkrečios priežasties jaučia stresą ilgiau nei pusę metų, reikėtų apsvarstyti, kodėl tai vyksta ir arba keisti gyvenimo būdą, arba su tuo tvarkytis.

„Per didelio streso atpažinimas nėra sudėtingas: suprastėja miegas, sutrinka virškinimas, jaučiama nuolatinė įtampa kūne. Neretai tos fizinės įtampos patys nejaučiam, tačiau paprašius draugo pamasažuoti nugarą, jie šią įtampą pajus iš karto. Dar vienas svarbus rodiklis – griežimas dantimis nakties metu. Jeigu rytais jums skauda žandikaulius, pasiteiraukite artimųjų, ar negriežiate dantimis tuo metu kai miegate“, - simptomus vardija psichologas.

Vaistininkė Laura Vanagaitė priduria, kad dar vienas ryškus streso simptomas – nuolatinis skausmas.

„Atėjęs į vaistinę dažnas klientas pateikia streso sukeliamus negalavimus kaip visai kitą problemą, nes intensyvus dažnai jaučiamas stresas iššaukia kitų ligų reiškinius. Pavyzdžiui, žmogus į mus kreipiasi su virškinimo problemų, padidėjusio rūgštingumo, o pradėję su juo kalbėtis suprantame, kad tai gali būti padidėjęs nerimas ir tereikia kokybiško poilsio“, - pasakoja farmacininkė.

Tai tik sumažėjęs serotonino kiekis

Psichologas J. Tilvikas atkreipia dėmesį, kad tyrimais įrodyta, jog svarbiausia yra tai, kaip žmogus žiūri į stresą – negatyviai ar pozityviai.

„Jeigu aš jaučiu stresą, ir suprantu, kad tai žalinga, tai greičiausiai taip ir bus, bet jeigu aš manau, kad stresas padeda man įveikti tam tikrą konkrečią situaciją, tuomet priimu, kad jis man yra naudingas ir leidžia tinkamai valdyti situaciją“, - aiškina specialistas.

Vaistininkės teigimu, dažniausiai vaistinėje klientai ieško augalinių preparatų streso, nemigos ar nerimo mažinimui. „Mes ir patys pirmiausia rekomenduojame gydymą pradėti nuo arbatų bei augalinių maisto papildų bei vaistinių preparatų su valerijono, melisos, pipirmėtės, apynių ir sukatžolės ekstraktais. Preparatų efektyvumas kiekvienam pacientui yra individualus, todėl būtina juos vartoti pagal nurodymus“, - detalizuoja vaistininkė.

Nervų sistemai stiprinti patariama vartoti ir B grupės vitaminų bei magnio kompleksus, kurie palaiko normalius medžiagų apykaitos procesus organizme.

Farmacijos specialistė sako, kad stresą taip pat galima suvaldyti pasitelkus fizinį aktyvumą ir kryptingą kvėpavimo reguliaciją. „Pavyzdžiui, ilgalaikė mankšta gerina širdies ir plaučių veiklą. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir yra mažiau prislėgti, o specialūs kvėpavimo pratimai teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus“, - teigia pašnekovė.

Patarimas: išmokti pabūti „čia ir dabar“

Specialistų teigimu, yra du būdai stresui išreikšti – aktyviai garsiai jį išrėkti, arba laikyti jį viduje. Psichologo teigimu, svarbiausia yra leisti sau ir aplinkiniams suvokti, kas su jumis vyksta.

„Rekomenduojama sustoti ir pabūti su savimi, apgalvoti, kas šią akimirką vyksta su jumis ir jūsų gyvenimu. Tai vadinama sąmoningu įsisąmoninimu (angl. mindfulness). Buvimas čia ir dabar priimant savo kūną tokį, koks jis yra ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Būdami čia ir dabar mes sumažiname streso lygį, perkeltine prasme mes taip prailginame savo gyvenimą, nes neleidžiame stresinėms situacijoms tiesiog žaibiškai prabėgti per visą dieną, o įprasminame jas suvokdami, kad tai vyksta ne be reikalo. Simboliškai tai būtų tarsi galimybė atsitraukti nuo važiuojančio traukinio ir jį pastebėti“, - pataria specialistas.

Pasak jo, mums dažnai trūksta tiesiog paprasto išklausymo. Dažniausiai žmogui reikia ne patarimo, o būti išklausytam, išgirstam ir tai galioja tiek moterims, tiek vyrams. Turime savotiškai išgirsti patys save.

„Į šį šventinį laikotarpį pažiūrėkime kaip į laiko tarpą, kuris labai intensyvus, bet ir labai gražus. Prieš šventes mes visomis prasmėmis padarome daugiau nei mums įprasta todėl priimkime šiuo metu patiriamą stresą ir įtampą kaip kažką gerą, kas mus įgalina padaryti daug daugiau. Prie šventinio stalo nepamirškime to įvardinti artimiesiems, o taip pat pasakyti, kad tą akimirką mums viskas gerai“, - apibendrina Julius Tilvikas.