Įtariama, kad Europoje per vytintus pomidorus plinta hepatitas A

Olandijos Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas bei Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra (SPA) šiuo metu tiria galimą užsikrėtimų hepatitu A per maistą protrūkį. Olandijoje įregistruoti penki hepatito A atvejai, kurių virusologinis tyrimas padėjo nustatyti  genetiškai labai panašios padermės sukėlėjus. Hepatitas A diagnozuotas 4 vyrams ir 1 moteriai (amžius nuo 45 iki 75 m.), ligos simptomai jiems pasireiškė 2011 m. liepos-spalio mėnesiais.

Virusų genotipavimas parodė, kad pacientai užsikrėtę dviejų skirtingų padermių virusais, panašiais į plitusius 2009 m. ir 2010 m. Olandijoje, Prancūzijoje ir Australijoje. Epidemiologiškai šie protrūkiai buvo siejami su vytintų pomidorų vartojimu. Trys pacientai, kuriems diagnozė neseniai nustatyta Olandijoje, keliavo po Europą (ne po endemines hepatito A šalis), du pacientai niekur nebuvo išvažiavę. Pacientai gyvena skirtingose vietose.

Pradiniai tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad užsikrėsta vartojant vytintus pomidorus (juos vartojo trys iš penkių pacientų) arba mažmeninėje prekyboje pirktas paruoštas salotas. Olandijos maisto saugumo institucija šiuo metu mėgina atsekti užkrato šaltinį.

Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra tiria tris vietinio užsikrėtimo hepatitu A atvejus, kurių simptomai pasireiškė 2011 m. spalį. Hepatito A sukėlėjai tos pačios padermės kaip ir dviem 2010 m. užsikrėtimo Jungtinėje Karalystėje atvejais. Šios padermės virusai anksčiau buvo nustatyti per hepatito A protrūkius Olandijoje ir Australijoje, kur epidemiologinis tyrimas leido įtarti, jog užsikrėsta galėjo būti vartojant vytintus pomidorus. Tiriama, ar pastarieji vietinio užsikrėtimo hepatitu A atvejai galėtų būti siejami su vytintų pomidorų vartojimu. Taip pat ieškoma ir kitų užkrato šaltinių.

Vytintų pomidorų tiekėjai kol kas neįvardijami.

 Apie hepatitą A

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad hepatitas A yra svarbi problema daugelyje pasaulio šalių, ypač ekonomiškai silpnose šalyse. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu sergamumas hepatitu A Lietuvoje žymiai sumažėjo ir registruojami pavieniai atvejai (2006 m. – 99, 2007 m. – 23, 2008 m. – 20, 2009 m. – 16, 2010 m. – 16), apie pusė jų – įvežtiniai.

Šis sergamumo sumažėjimas iki neįprastai mažo lygio gali rodyti, kad yra sumažėjusi užsikrėtimo rizika fekaliniu-oraliniu būdu per maistą, vandenį ir nešvarias rankas. Tačiau ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas ateityje nesumažins A hepatito problemos. Anaiptol, Lietuvoje yra palankios prielaidos A hepatito protrūkiams ir to pavyzdžiais gali būti paskutiniais metais kilę protrūkiai Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje. Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir didelių protrūkių tikimybė. Kita vertus, kadangi vis sunkiau užsikrėsti šia infekcija,  dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus asmenims ši infekcija dažniausiai pasireiškia kliniškai, kai tuo tarpu vaikams būna besimptomė.

HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome šios infekcijos forma. Hepatito A virusas yra randamas sergančio asmens išmatose. Virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites. Retais atvejais kai kurie ligoniai hepatito A virusą gali periodiškai išskirti į aplinką iki 6 mėnesių. Mažais kiekiais virusas patenką į kraują, gali būti randamas ir seilėse.

Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje ir pagal hepatito A paplitimo rodiklius pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrikos (pavyzdžiui, Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).

Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Dažniausiai infekcija plinta per geriamąjį vandenį, jūros produktus, kitą termiškai neapdorotą maistą.

Pagrindinės HA epidemiologinės kontrolės priemonės yra sanitarinės-higieninės priemonės, vakcinacija ir elgesio keitimas.

Viena efektyviausių HA kontrolės priemonių yra vakcinacija.

ulac.lt