Iškeltas penkmečio planas – sveikatos sistemoje neturi likti popieriaus

Vienas tinklalapis, skambiai vadinamas elektronine sveikatos sistema, jau kainavo valstybei 22 milijonus litų. Ateityje jo išlaikymas kainuos apie milijoną per metus. Šis tinklalapis panaikins bet kokius popierius sveikatos sistemoje ir apie 5 proc. visuomenės, tikėtina, vyresnio amžiaus žmones, paliks sistemos pakraščiuose. Tačiau jo kūrėjai sako, kad tai technologinis progresas ir jeigu tam prieštaraujate, vadinasi, esate panašūs į tuos, kurie prieštaravo garvežio atsiradimui.

Reklama

Išlaidos

Valstybės išlaidas objektyviai skaičiuojantys ekonomistai sako, kad šios elektroninės sistemos kūrimas jau kainavo per daug ir ateityje dar pareikalaus nemažų išlaidų. Planuojama, kad ji bus kuriama iki 2015 m. Ji – tai net 29 projektai. Dauguma gydymo įstaigų šiuo metu turi savo elektronines užsiregistravimo sistemas, jos ir vadinamos projektais.

Per septynerius metus e. sveikatos projektui kurti ir vystyti bus išleista 90 milijonų litų. Norima sukurti centrinę sistemą, kuri sujungtų visų gydymo įstaigų registravimo sistemas ir dar turėtų daug kitų papildomų funkcijų. Jos sukūrimas – 22 milijonai litų. Sistemos kūrėjai, įmonė „Nortal“, vadina šią sistemą „vienu prieigos tašku šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams prie elektroninių sveikatos paslaugų“.

Progresas

Valstybinio registro centro atstovas spaudai Aidas Petrošius sako, kad visuomet yra  prieštaraujančiųjų technologiniam progresui. „Natūralus pasipriešinimas technologijoms šį kartą, tikimės, bus nedidelis“, - sako A. Petrošius.

Centrinę sveikatos sistemą kūrusios įmonės „Nortal“ vadovas Arnoldas Jankūnas teigia, kad jie turi patirties kuriant e-sistemas kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje.

„Prie tinklalapio galite jungtis kaip pacientas arba kaip gydytojas, vaistininkas. Vėliau sistema jus identifikuos. Pavyzdžiui, gydytojas išrašys jums receptą, jūs eisite į vaistinę su ID kortele, sakysite vardą, pavardę ir vaistininkas prisijungęs matys receptą. Tačiau sistema nuo jo slėps visą kitą informaciją – jis nematys tyrimų, diagnozių ir t. t. Medikams šis pasikeitimas jų darbe bus radikalus – iš popierinio darbo jie pereis į kompiuterinį. Ir tai bus plačiausiai naudojama sistema“, - sako A. Jankūnas.

Jam antrina ir sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas: „Kiek dabar yra besidubliuojančio darbo – rašoma į ligos kortelę ir į kompiuterį. Kiek padaroma tų pačių kraujo tyrimų, nes kai žmogus keliauja per kelis medikus, jo tyrimų duomenys nėra jiems visiems matomi. Kažkurie tik užsakyti, dar atsakymų nėra, tad ir niekur jie neužfiksuoti. Tikimės, kad labai nemažai sutaupysime vien iš to, kad nebus daromi tie patys tyrimai“.

Viskas kaip ant delno

„Šiuo metu, statistiniais duomenimis, 10 tūkst. šalies gyventojų tenka 6 bendrosios praktikos gydytojai, todėl paciento laikas, praleistas pas gydytoją, turi būti išnaudojamas kuo efektyviau – ne dokumentų pildymui, o paciento apžiūrai ir konsultacijoms. E. sveikatos informacinės sistemos dėka sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviams bus sudarytos sąlygos bendradarbiauti, bus išplėtoti svarbios informacijos mainai: sukurta centrinė e. sveikatos informacinė sistema, įdiegtas e. receptas, įkurta medicininių vaizdų duomenų bazė, mažinanti tyrimų dubliavimą pacientams, kurie lankosi skirtingose sveikatos priežiūros paslaugų įstaigose. Bus užtikrinta greita reikalingos informacijos apie pacientą paieška ir prieiga prie naujausių rekomendacijų dėl diagnozės ir gydymo, duomenų bazių, katalogų“, – teigia viceministras E. Mačiūnas.

Veidu į žmones

Kažkada mišiose kunigas stovėdavo nusisukęs nuo žmonių, tarsi tai, kas vykdavo jų metu, – visai ne žmonių reikalas. Panašiai šiuo metu vertinamas pacientas – jis neturi teisės namuose pavartyti savo ligos istorijos, negali įsiskaityti į savo tyrimų atsakymus, tiksliai perskaityti diagnozę ir pažiūrėti, kas apie tą ligą rašoma internete.

Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, sukūrus centrinę e. sveikatos sistemą, situacija iš esmės pasikeis. „Kaip dažnai žmonės negali atkartoti savo diagnozės, jie moka pinigus už tyrimus, tačiau negali su jais susipažinti ir ligos kortelė – ne jų nuosavybė. Tas tinklalapis leis bet kada prie jo prisijungus matyti ne tik savo apsilankymų pas gydytoją istoriją, bet ir gydytojo išvadas, savo diagnozes, visus tyrimus ir medicininius vaizdus. Kai žmogus negali atkartoti savo diagnozės, jis bejėgis sužinoti, koks gydymas jam būtų geriausias. Dabar jis galės naršyti internete, žiūrėti, kokį gydymą siūlo kitos ES šalys, išsiaiškins, ar jis galėtų tokį gydymą gauti. Pagaliau sveikatos sistema ima dirbti žmogui“, - sako Registrų centro atstovas A. Bagdonavičius.

Serverių saugotojai

Išklausius, kaip atrodys sveikatos sistema be popierinių rašliavų, išrašų, pažymų ir receptų, natūraliai kyla kitas klausimas – kas užtikrins, kad viskas neužlūžtų. Tuo pasirūpins Registrų centras. Jie šiame e. sistemos projekte yra ne tik informacijos teikėjai, bet ir serverių saugotojai.

Šiuo metu Registrų centro vienas iš pastatų yra įsikūręs Vilniuje, Tauro kalno šone. Pasak A. Bagdonavičiaus, būtent šis kalnas leido jiems įkurti tokį serverių kambarį, kurį drąsiai galima vadinti panikos kambariu.

„Pas mus užėjus iš karto patenkate į antrą aukštą. Pirmasis aukštas, kur yra serveriai, yra lyg ir rūsyje. Patekti į tą kambarį gali vos keli asmenys, tik su leidimais ir dar reikia pereiti sudėtingą kontrolės sistemą. Vienos durys neatsidaro, kol neužsidaro kitos. Viskas įrengta apsvarsčius svarbą apsaugoti serverius nuo įsilaužimų ir pakenkimų. Taip pat yra modernios apsaugos nuo elektros šuolių, informacija perrašoma į gretutinius serverius“, - pasakojo A. Bagdonavičius.

Sunkumai

Pasak e. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjo Normanto Dučinsko, šis tinklalapis pradės veikti lygiai po metų.

„Reikės laiko, kol pasijungs visos gydymo įstaigos. Dabar šioje sistemoje dalyvauja apie 170-180 gydymo įstaigų. Šalyje, įskaitant privačias gydymo įstaigas, veikia per 1000 skirtingo lygio medicinos centrų. Tad kurį laiką, jei gydymo įstaiga nebus e-sistemoje, joje atlikti veiksmai neatsispindės žmogaus ligos kortelėje“, - sako N. Dučinskas.

Pasak „Nortal“ vadovo, Estijoje reikėjo penkerių metų pereinamojo laikotarpio, ten 95 proc. gyventojų dabar jau yra e-sistemos dalyviai. Tikėtina, kad Lietuva turės savo unikalų pereinamąjį laikotarpį su unikaliomis vyresnio amžiaus pacientų padiktuotomis problemomis.

Kita ne mažiau opi problema – ligos istorijų perkėlimas į elektroninį formatą. Pasak viceministro, kiekvieno žmogaus elektroninėje ligos istorijoje įrašai pradės rastis nuo to momento, kai sistema pradės veikti. Dar nėra aišku, kaip bus perkeliama informacija, nes bijoma, kad sukrovus visų pacientų ligų istorijas, neatlaikys sistema.

Į sistemą, aišku, nebus įmanoma įkelti prieš dešimtį metų darytų magnetinio rezonanso nuotraukų, tačiau visas diagnozes, darytus tyrimus, gydytojų išvadas perkelti būtų galima. E. sistemos kūrėjai kol kas apie tai nešneka – kas ir kada tuos informacijos perkėlimus darys. Jie kol kas daugiau laiko skyrė diskusijoms apie tai, reikalinga ar ne, kad sistema adaptuotųsi pagal žmogaus turimas kompiuterines technologijas. Juk jei tinklalapis iš keturių kolonų, o ipad‘as ar telefonas nėra toks didelis viską parodyti, iškyla sunkumų. Bent jau šių sunkumų nebus – sistema prisitaikys prie jūsų turimos technologijos.