Įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

Šiandien įsigalioja naujas 2016 m. kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame įrašyta nemažai inovatyvių, sunkiems susirgimams gydyti skirtų vaistų, - praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Reklama

Kainyne 2103 vaistiniai preparatai, iš jų – 81 naujas preparatas. Už 56 vaistus, kai jie kompensuojami 100 proc., pacientai nemokės jokios priemokos.

Į naująjį kainyną įtraukti vaistai su visiškai naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirtomis gydyti išsėtinę sklerozę, idiopatinę plaučių fibrozę, raudonąją vilkligę bei ŽIV.

Taip pat pirmą kartą į sąrašą įrašyti vaistai su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirti gydyti lėtinę tromboembolinę plaučių hipertenziją bei idiopatinę dilgėlinę.

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov teigia, kad galimybė į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau naujų vaistų, sumažinti pacientų priemokas arba net jų atsisakyti atsirado tik šiais metais. Tokia galimybė atsirado Vyriausybei pakeitus Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią pacientai pigiausią vaistą grupėje, kai jis kompensuojamas 100 proc., galės įsigyti be priemokos. Be to, buvo nuspręsta seniai rinkoje esančių brangių vaistų neįrašyti į kainyną, jei jie yra daugiau negu 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus.

„Galimybės įtraukti į kainyną daugiau pacientams reikalingų kompensuojamųjų vaistų, atsirado po aktyvių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) derybų su vaistų gamintojais. Šiemet kompensuojamiesiems vaistams buvo suteikta daugiau nuolaidų nei pernai, todėl mažėja gyventojų priemokos už vaistus. Nelengvose derybose mums padėjo ir aktyvus bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, jų išsakyta nuomonė“, – sako viceministras.

Atsižvelgiant į naująją Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką ir gamintojams pritaikius nuolaidas, be priemokos arba su simboline iki 0,1 Eur priemoka Kainyne yra daugiau negu 430 vaistų.

Patvirtinus naująjį kainyną, planuojamas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų mažėjimas. Prognozuojama, kad apie 11 mln. eurų sumažėjusios išlaidos senesniems vaistams, leis įtraukti inovatyvius vaistus į kompensavimo sistemą, pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. Tai rodo, kad kompensuojamų vaistų prieinamumas pacientams gerėja. Daugėja ir PSDF lėšų, kurios išleidžiamos jiems kompensuoti – 2016 m. tam numatyta 217,5 mln. eurų, o 2015 m. panaudota 212,6 mln. eurų.

Viceministras V. Gavrilov taip pat primena, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus priklauso ir nuo pačių pacientų.

„Jei pacientai rinktųsi analogiškus, tačiau mažiausias priemokas turinčius vaistus, sumokėtų perpus mažiau. Tuo metu už kardiologinius vaistus – 3 kartus mažiau. Kaip ir kaimyninėse šalyse, Lietuvoje valstybės kompensuojama suma yra vienoda už visus analogiškus to paties bendrinio pavadinimo vaistus, skiriasi tik priemoka už juos. Todėl galutinį sprendimą, kokį konkretų vaistą pasirinkti, kiek už jį sumokėti, priima pacientas“, – sako V. Gavrilov.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, apklausos patvirtina, kad nemažai gyventojų nurodo žinantys, jog gali sutaupyti vaistinėse įsigydami tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, tačiau neskuba to daryti.

„Skaičiai rodo, kad kardiologinius vaistus vartoja 64 proc. pacientų, jie labiausiai ir permoka. Jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, gyventojai rinktųsi tokius pačius tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau – Lietuvos mastu jie sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, kai galėjo išleisti 15,3 eurus“, – sako N. Bernotienė.

Jos teigimu, VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad visgi pusė žmonių, pastebėjusių viešai skelbiamą informaciją apie tai, kad tą pačią veikliąją medžiagą turintys vaistai veikia taip pat, nepriklausomai nuo gamintojo ar pakuotės, pradėjo pirkti pigesnius vaistus, o tai sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų.