Beveik prieš ketverius metus buvusios Seimo kadencijos nariai priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą, kuriame konstatuota, kad nuo 2012 m. alkoholio reklama bus draudžiama visuomenės informavimo priemonėse. Ir štai likus mažiau nei mėnesiui iki įstatymo įsigaliojimo viltys apie blaivesnę Lietuvą žlugo. Seimo nariai patvirtino įstatymo pataisą, kuria naikina alkoholio reklamos draudimą, o šią pataisą pasirašė ir LR prezidentė. Visuomeninių organizacijų atstovai šiuos procesus laiko ne tik pažeidžiančiais įstatymus, žalojančiais vsiuomenės sveikatą, bet ir vejančiais lietuvius iš etninių žemių.
Pagyrimai lobistui
Seimo nariai Petras Luomanas ir Naglis Puteikis kartu su visuomeninių organizacijų atstovais Seime surengė spaudos konferencija, kurioje siekė demaskuoti, kas labiausiai prisidėjo prie didžiosios daugumos Seimo narių sutikimo balsuoti prieš alkoholio reklamos draudimą.
Už visišką alkoholio reklamos draudimą pasisakantis Seimo narys Naglis Puteikis įsitikinęs, kad daugiausiai prie tokio Seimo narių sprendimo prisidėjo Lietuvos Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
„Noriu pagirti alkoholio pramonės lobistą Galadauską. Jis iš tikrųjų dirba teisingai, kryptingai. Mano skaičiavimais, jis apėjo 85 Seimo narius ir nesivargino su 55. Grubiai tariant. Jis racionaliai pasiliko 30 Seimo narių atsargą, tiems atvejams, jeigu kiti drįs, jiems bus gėda prieš rinkėjus, juos grauš sąžinė ar dar dėl kokių nors priežasčių. Alkoholio pramonės lobistas užsitikrino daugiau, negu jam reikia, bet kartu ir neeikvojo jėgų – kam jam didžiulė persvara, jeigu jam užtenka esamos? – svarstė N. Puteikis. – Tas pagyrimas Galadauskui susijęs su didžiule Seimo gėda. Seimas leidžia akivaizdžiam lobistui dirbti savo darbą, nors visi puikiai suvokiame, kad jis atstovauja pelno siekiančioms organizacijoms ir tokia jo veikla bet kokioje Europos Sąjungos šalyje būtų uždrausta. Jis turėtų savo veiklą reglamentuoti kaip lobistas. Tačiau Lietuva pasižymi daugybe išimčių Europos Sąjungoje.“
Politikas tvirtino, kad kiekvienas Seimo narys suvokė, už ką balsavo. Esą jie visi „absoliučiai suaugę, subrendę žmonės, puikiai suvokia, už ką balsuoja, ir puikiausiai supranta, kad palikdami reklamą jie palieka Lietuvą vieną iš labiausiai prasigeriančių valstybių“.
Anot N. Puteikio, saldainis, kuriuo S. Galadauskas viliojo Seimo narius – netrukdoma ir gausi reklama žiniasklaidoje prieš būsimus Seimo rinkimus. Tačiau, pasak politiko, Lietuvoje būtų sunku tuo įsitikinti, nes „specialiosios tarnybos gaudo mažytes žuveles, o pamačiusios didelę žuvį pradeda labai smarkiai drebėti. Seimo nariai kol kas specialiųjų tarnybų priskiriami prie didelių žuvų.“
Pagrindinis argumentas – duona televizijoms
N. Puteikio teigimu, S.Galadauskas Seimo nariams ieškodamas motyvacijos balsuoti už alkoholio reklamą pagrindiniu argumentu nurodė, kad be jos nukentės Lietuvos televizijos. Pasak politiko, tai yra S. Galadausko skleidžiama dezinformacija, už kurią turėtų būti baudžiama.
„Šiandien Lietuvos teisėsauga nenori ir nėra pajėgi kovoti su nusikalstamais veiksmais didelių ir įtakingų žmonių ar verslo grupių, o alkoholio pramonė priskiriama prie didelių milijonierių ir kol kas teisėsauga juos apeidinės ratais. Ar yra politinė valia priversti teisėsaugos institucijas dirbti viešam interesui, o ne pelnui, pamatysime ateityje. Manau, kad buvimas labiausiai prasigėrusiu, ir didžiausią nusivylimą turinčiu kraštu dalį Seimo narių prablaivins. Ar prablaivins didžiausią politinę valdžią turinčias institucijas ir ar įkvėps teisėsaugą imtis didelių žygių, mes pamatysime ateityje. Bet aš asmeniškai tikiu, kad čia susirinkę žmonės panaudosime visas galias ir įtakas, kad teisėsauga pričiuptų „galadauskus“, o Seimo valdžia susigėstų ir juos iš čia išvarytų“, – emocingai kalbėjo N. Puteikis.
Paštu atsiuntė „patarimus“, kaip balsuoti
Seimo narys Petras Luomanas papasakojo, kad savo elektroniniu paštu gavo S. Galadausko pasirašytą skatinimą Seimo nariams, kaip reikėtų balsuoti už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
Rašte prašyta pritarti pataisoms, kuriomis siekiama panaikinti galimybę prekiauti alkoholiu naktį „pseudobaruose“, apriboti alaus ir sidro pakuotes iki 1 l, apriboti alaus stiprumą iki 7,5 proc. Taip pat laiške siūlyta pritarti pataisoms, kuriose siūlomi „neatsakingi ribojimai“: specializuotų parduotuvių įvedimo atsisakymas, paslėptos reklamos, alkoholio prekybos degalinėse uždraudimo nuo 2016 m., pataisai dėl amžiaus cenzo parduoti alkoholį asmenims nuo 21-erių metų ir alkoholio prekybos meno, kultūros ir sporto renginių metu patalpose, kuriose jie vyksta.
Ant politikų – privačių interesų šešėlis
Minėtieji nurodymai nustebino Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentę ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos viceprezidentę Alvitą Armanavičienę.
„Vis dėlto Lietuvos Seime galingo Galadausko svoris kiekvienam mūsų tautos atstovui yra didesnis negu 250 nevyriausybinių organizacijų nuomonė, – nusivylimo neslėpė A. Armanavičienė. – Iš tikrųjų yra problema, kad mūsų Seimo nariai atstovauja privačiam interesui, o ne viešajam. Seimo statute aiškiai parašyta, kad Seimo narys turi prievolę vengti interesų konflikto. Jame tikinama, kad Seimo nariai turi ne tik vengti interesų konflikto, bet net ir sukelti visuomenei abejonių, kad taip gali būti.“
Tačiau abejonių esama. Visuomeninės organizacijos net nurodė galimai viešus ir privačius interesus supainiojusius Seimo narius: Saulių Stomą, Kęstutį Masiulį, Eriką Tamašauską, Saulių Pečeliūną, Dainių Budrį, Laimontą Dinių, Rimą Antaną Ručį, Arūną ir Ingrindą Valinskus, Remigijų Žemaitaitį. Vieni iš jų įtarimų sukėlė dėl sąsajų su alkoholio gamintojais, kiti dėl reklamos gamybos ar realizavimo paslaugų.
Už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas buvo balsuojama po to, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo kreipimąsi ištirti, ar yra kai kurių Seimo narių viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Pagal Seimo Statutą, komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas turėjo pranešti, kad yra gautas toks skundas ir kad tyrimas neatliktas, todėl reikia įstatymo priėmimą atidėti. Tačiau A. Salamakinas to nepadarė, o tai gali reikšti, kad minėtos įstatymo pataisos priimtos pažeidžiant Seimo statutą.
P. Luomanas sakė, kad paklausė A. Salamakino, kodėl dieną prieš balsavimą gavęs skundą jis apie jį neinformavo Seimo. Esą A. Salamakinas paaiškino, kad skundas bus nagrinėjamas ketvirtadienį.
Medicininiu požiūriu abejonių nėra
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė- Midttun atkreipė dėmesį, kad medicininiu požiūriu nėra jokių abejonių dėl alkoholio žalos. 2010 m. vienas iš prestižiškiausių medicininių žurnalų išspausdino straipsnį, kurio išvada buvo ta, kad alkoholis yra pats žalingiausias visuomenėje narkotikas.
„Tai narkotinė medžiaga, kurios reklama kažkodėl yra leidžiama ir leidžiama iš principo žalojant visuomenės sveikatą. Nėra teisinga suteikti išimtines sąlygas reklamuoti narkotiką, tuo pat metu draudžiant reklamuoti receptinius vaistus. O alkoholį reklamuoti leidžiama nepaisant to, jog tai yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į tarptautinį ligų ir sutrikimų sąrašą“, – kalbėjo psichiatrė.
Taip pat ji paminėjo, kad alkoholio reklamos užsakovų tikslinė grupė yra 15-24 metų žmonės – ta grupė, kuri dar negeria. Juk alkoholio vartojimą joje ir verta didinti, nes tarp Lietuvos gyventojų alkoholį ir taip vartoja apie 90 proc. žmonių.
Istorinis kreipimasis liko neišgirstas
Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas pabrėžė, jog tai, kad per kelias dienas dėl minėtosios alkoholio reklamos pataisos susibūrusios 250 visuomeninių organizacijų kreipėsi į LR prezidentę Dalią Grybauskaitę, yra istorinis įvykis.
„Tokio precedento dar nebuvo. Neabejoju, kad prezidentė šį kreipimąsi išgirs. O jeigu neišgirs, jos autoritetas visuomenėje smuktų. Bet mes tikime prezidentės gera valia“, – kalbėjo J. Dapšauskas, vildamasis, kad prezidentė vetuos priimtas įstatymo projekto pataisas.
Visuomenininkas citavo prezidentės metinį pranešimą, kuriame teigiama, kad ji vetuos visuomenei žalingus įstatymus, siūlys konstruktyvius sprendimus, kurie pagerintų ir praskaidrintų mūsų gyvenimą, o ne skurdintų žmones ir varytų arba į neviltį arba į viltį svetimoje šalyje.
Vis dėlto dar vykstant spaudos konferencijai paaiškėjo, kad prezidentė pasirašė įstatymo pataisas.
Iš įstatymo beveik nieko nebeliko
Seimas antradienį vėl svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir papildymus. Nutarta nepritarti siūlymui įvesti amžiaus cenzą vartoti alkoholį nuo 21 m. Taip pat nepritarta ir siūlymams įkurti specializuotas alkoholio parduotuves, uždrausti vartoti alkoholį sporto arenose.
Ypač „patraukliai“ Seimas diskutavo dėl pataisos įvesti vartoti alkoholį nuo 21-erių metų. Kai kuriems Seimo nariams kilo klausimas, kaip jaunavedžiai „prie zakso“ galės gerti šampaną, jei jie neturės 21 m., kai tuoktis galima jau nuo 16-os.
Zita Voitiulevičiūtė