Ir pašalinus dalį vidaus organų yra galimybė išgyventi, bet geriau – ankstyva diagnozė

Storosios žarnos vėžys – antra pagal dažnumą onkologinė vyrų liga ir trečia – moterų. Apie kolorektalinio vėžio gydymo galimybes Vakarų Lietuvoje bei apie gyvenimo būdo įtaką šios srities vėžiui išvengti buvo kalbama penktadienį Sveikatos žurnalistų asociacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje surengtoje konferencijoje „Vakarų Lietuva sako vėžiui – ne!”. 

Reklama

Vėžys per metus pasiglemžia pusę tūkstančio klaipėdiečių

Piktybiniai navikai kartu su kraujotakos sistemos ligomis bei išorinėmis mirties priežastimis – pagrindinės uostamiesčio gyventojų mirties priežastys, - tvirtino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė. Deja, nors nuo 2008 m. mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų bei išorinių mirties priežasčių mažėja -  nuo piktybinių navikų per pastaruosius porą metų šoktelėjo į viršų. Pasak I. Pačiauskaitės, 2010 m. beveik 25 proc.  visų mirusių klaipėdiečių mirties priežastis buvo vėžys. Dėl šios ligos Klaipėdoje mirė 476 gyventojai.

Visuomenės sveikatos biuro direktorė priminė, kad onkologinių ligų gydymo sėkmę visų pirma lemia ankstyva diagnozė. „Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 2008 m. duomenimis, ankstyvų stadijų dažniau nustatomos vadinamosios vizualinės piktybinių navikų formos – melanoma, odos vėžys, krūties, gimdos kaklelio bei kūno. Iš visceralinių navikų anksti diagnozuojami šlapimo pūslės, inkstų bei skydliaukės piktybiniai navikai. Pastebima, kad 2010 m. Klaipėdos piktybinių navikų mirčių struktūroje dominuoja mirtys nuo trachėjos-plaučių piktybinių navikų (atitinkamai 85 mirusieji, arba 17,9 proc. visų mirusiųjų nuo piktybinių navikų) bei skrandžio piktybinių navikų (40 mirusiųjų, arba 8,4 proc. visų mirusių nuo piktybinių navikų)“, - kalbėjo I. Pačiauskaitė.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, iš piktybinių navikų pavėluotai daugiausiai diagnozuojami burnos ir ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių, kasos piktybinių navikų atvejai. Šių piktybinių navikų atsiradimas susijęs su rūkymo daroma žala, ir dėl to galima daryti prielaidą, kad rūkantys žmonės linkę kreipti mažiau dėmesio į rūkymo sukeliamus sveikatos negalavimus ir į gydytojus kreipiasi pavėluotai.

Didesnę rizika susirgti onkologinėmis ligomis turi asmenys, kurie rūko, neracionaliai maitinasi, nesaikingai vartoja alkoholį, yra fiziškai pasyvūs, veikiami nuolatinės aplinkos taršos, ultravioletinės ir jonizuojančiosios spinduliuotės. Todėl, pabrėžė pranešėja, valstybinių profilaktikos programų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo, bet ir nuo kiekvieno žmogaus noro bei iniciatyvos rūpintis savo sveikata.

Svarbiausia – ankstyva diagnostika

Kadangi besibaigiantis mėnuo laikomas kovos su storosios žarnos vėžiu mėnesiu, konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta būtent jam. Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas pabrėžė, kad kolorektalinis vėžys tarp piktybinių vyrų navikų užima antrąją vietą, tarp moterų - trečiąją. „Sergamumas šia liga didėja, kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų pacientų, nuo šio vėžio miršta iki 800 gyventojų, - kalbėjo gydytojas. – Ankstyvos stadijos vėžys, kuomet yra lengvai išgydomas, diagnozuojamas tik trisdešimčiai procentų pacientų“.

Pernai KLJ buvo atlikti 492 sigmoskopijos, 218 kolonoskopijos ir 89 endoskopinės polipektomijos tyrimai. M. Sokolovo teigimu, nustatyta 15 tiesiosios, 14 – riestinės ir 5 – gaubtinės žarnos karcinomų. „Nuo 2009 m. mūsų ligoninėje pradėtas taikyti virtualios kolonografijos metodas. Tokios metodikos patikimumas sudaro per 90,4 proc. Tokių tyrimų nuo 2009 m. KJl atlikta 53“, - sakė gydytojas.

„Storosios žarnos vėžys lenkia net moterų krūtų vėžį“, - pabrėžė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas. Deja, pažymėjo uostamiesčio gydytojas, ankstyva šios ligos diagnostika iki šių metų taikyta ne visoje Lietuvoje: „Lietuva padalinta į dvi dideles dalis – Kauną ir Vilnių. Primename, kad Klaipėdos regionas irgi yra Lietuva ir Vakarų regiono žmonėms taip pat reikalinga ankstyva diagnostika. Pirmosios ir antrosios stadijų storosios žarnos vėžys labai lengvai išgydomas, o trečios stadijos kas antras pacientas gali sulaukti tolimųjų metastazių“.

Vaistai ateina vėliau

Kalbėdamas apie šio vėžio gydymo galimybes Vakarų Lietuvos regione, A. Česas pabrėžė, kad jos tolygios vilniečiams bei kauniečiams. „Nors jiems tai gal ir nepatinka, - pridūrė pranešėjas. – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje chemoterapinį gydymą gauna trečdalis visos Lietuvos pacientų“.

Pasakodamas, kaip tobulėjo storosios žarnos vėžio gydymas ne tik Klaipėdoje, bet apskritai Lietuvoje, chemoterapeutas išskyrė vaisto avastino, leidusį pailginti pacientų gyvenimą, reikšmę. „Mūsų ligoninėje pacientams implantuojama ir speciali vakuuminė sistema su vaistų infuzijomis, tad žmogus tik periodiškai ateina užsipildyti vaistų ir toliau gyvena visavertį gyvenimą, eina į darbą. Tokia sistema mūsų ligoninėje naudojama jau penkerius metus, - pasakojo A. Česas. – Daug ligonių dėl šito atvyksta pas mus net iš Kauno ar Vilniaus. Tačiau tokia gydymo sistema kainuoja daugiau nei stacionarinis gydymas“.

Gydytojas pabrėžė, kad kiekvienam pacientui gydymas yra individualizuojamas, ne kiekvienam ir reikalingi patys naujausi medikamentai.

Tačiau gydytojo pranešime pasigirdo ir ne itin džiugių gaidų. Palygindamas Lietuvos statistiką su kitų Europos šalių, A. Česas atkreipė dėmesį, jog mūsų šalis nuo kitų smarkiai atsilieka dėl vaistų prieinamumo pacientams. Lietuva ir Latvija, pranešėjo teigimu, visuomet naujus vaistus gauna vėliau nei kitos Europos šalys. Tačiau iki 90 proc. pacientų pas specialistus onkologus Lietuvoje patenka gan greitai – per 21 dieną, o kitose šalyse tenka laukti ir beveik du mėnesius.

Gydytojo teigimu, išgyvenamas, sergant vėžiu Lietuvoje – vidutinis. Pavyzdžiui, 5 metus, esant bet kuriai vėžio stadijai, išgyvena 50-60 proc. Lietuvos pacientų, 60 proc. – Austrijos, daugiau nei 60 proc. – Švedijos, Šveicarijos, o Jungtinės Karalystės – mažiau nei 50 proc.

Kiti KUL specialistai – gydytoja radiologė Aista Plieskienė ir chirurgas Evaldas Pagojus su iliustracijomis bei filmuota medžiaga pristatė storosios žarnos vėžio gydymo galimybes universitetinėje ligoninėje. Esant itin dideliam navikui jis pirmiausia sumažinamas su spindulinės terapijos pagalba, o tada pašalinamas chirurginiu būdu. Kartą per savaitę chirurgams tenka atlikti, anot E. Pagojaus, „žiaurias“ operacijas, kai pašalinama dalis žarnų, šlapimo pūslė, gimda su priedais. „Jei taip užleidusio vėžį paciento neišoperuosi, jis išgyvens ne daugiau kaip tris savaites, o išoperavus jo gyvenimas pailgėja dar trejus metus“, - sakė chirurgas.

Prevencija - žalios daržovės ir sportas

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis tvirtino, kad, be genetinių priežasčių, kurių žmogus nepajėgus kontroliuoti, storosios žarnos vėžiui užbėgti už akių įtakos turi fizinis aktyvumas ir mityba. „Didžiausią pranašumą turi vaisiai ir daržovės, visų pirma – žalios, pavyzdžiui, kopūstai, brokoliai, kalafiorai, - kalbėjo gydytojas. – Nors ir skaidulų turintis maistas naudingas, bet nustatyta, kad vien skaidulų nepakanka. Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina raudonos mėsos vartojimas, bet tai nepaaiškinama vien riebalų kiekiu. Nėra aiški rizikos priežastis, bet patariama daugiau vartoti paukštienos, žuvies. Viena iš galimų priežasčių, kodėl raudona mėsa sukelia vėžį – heterociklinių aminų išsiskyrimas, apdorojant baltymus. Taip pat patartina per parą išgerti bent du litrus skysčių“.

Pasak G. Šimulionio, riziką susirgti minima onkologine liga mažina ir kalcis bei folio rūgštis, riziką didina  nesaikingas alkoholio vartojimas bei rūkymas. „Mitybos specialistai rekomenduoja nuolat palaikyti fizinį judrumą – apie 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinės veiklos arba perpus mažiau, bet aktyviai sportuoti. Šitą laiką dera paskirstyti per visą savaitę tolygiai, - kalbėjo gastroenterologas. – Dera žinoti, kad ir nedidelis antsvorio sumažinimas duoda naudos sveikatai“.

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt