Inkstų sveikata rūpintis reikia pradėti dar prieš gimstant kūdikiui

Sąlygos, esančios besilaukiančios moters įsčiose, daro įtaką vaisiaus inkstų vystymuisi, taip pat gali lemti šio organo sveikatą ne tik kūdikiui gimus, bet netgi po kelių dešimtmečių. Prieš porą dienų medicinos žurnale The Lancet pasirodžiusioje publikacijoje profesorius John Bertram iš Monash universiteto (Australija) ir profesorius Wendy Hoy iš Kvinslando universiteto (Australija) teigia, jog besilaukiančios moters įsčių terpė – vienas iš veiksnių, lemiančių inkstų sveikatos būklę, net ir praėjus daugybei metų nuo žmogaus gimimo.

Mokslininkai teigia, jog priešlaikinis gimdymas ir mažas naujagimio svoris dažnai lemia aukštą kraujo spaudimą ir lėtines inkstų ligas, kurios trikdo inkstų funkcijas: galutinių, kenksmingų medžiagų apykaitos produktų šalinimą iš organizmo ir organizmui nereikalingų, kartais net žalingų medžiagų išskyrimą iš kraujo.

Australijoje maždaug 30 proc. suaugusiųjų skundžiasi aukštu kraujo spaudimu, o vienam iš devynių pilnametystės sulaukusių šalies gyventojų nustatytas bent vienas klinikinis lėtinės inkstų ligos simptomas.

Profesorius J. Bertram jau daugiau nei du dešimtmečius tyrinėja inksto struktūrinius ir funkcinius vienetus, vadinamus nefronais. Jo teigimu, inkstų sveikata ypač svarbu rūpintis prieš gimstant kūdikiui, nes organizmas liaunasi gaminęs nefronus 36-tą nėštumo savaitę. Taigi, kūdikiui gimus laiku, nefronų formavimasis yra visiškai pasibaigęs, paprastai inkstuose per visą nėštumo laikotarpį susiformuoja apie 1 mln. nefronų. Kūdikiui gimus nefronų formavimasis sustoja, o kasmet organizmas jų praranda maždaug  6 tūkstančius. Visgi, Profesorius J. Bertram teigia, jog vos gimusio kūdikio inkstuose esančių nefronų kiekis gali smarkiai varijuoti – nuo 200 tūkst. iki 2 milijonų. Tai priklauso nuo įvairių faktorių, pvz., nuo naujagimio svorio: mažesnio svorio kūdikių inkstuose paprastai būna susiformavę mažiau nefronų, nei kūdikių, kurių svoris didesnis.

Pasak profesorius Bertram, vaisių nešiojančios motinos sveikata bei kasdieniai įpročiai, tokie kaip netinkama dieta, alkoholio, įvairių antibiotikų ar hormonų maisto papildų vartojimas, daro neigiamą įtaką vaisiaus inkstų vystymuisi. Žvelgiant pasauliniu mastu, mažas gimimo svoris būdingas net 15 proc. naujagimių.

Mokslininkai, teigdami jog pastebimas ryšys tarp per mažo naujagimio svorio, mažesnio nefronų skaičiaus kūdikio inkstuose it tolimesnės žmogaus sveikatos, siūlo ką tik gimusio kūdikio svorį laikyti vienu iš parametrų, leidžiančių medikams nustatyti, kaip dažnai pacientas turėtų tirtis dėl inkstų funkcijų nepakankamumo, o taip pat matuotis kraujo spaudimą bei imtis prevencinių veiksmų.

Net jei naujagimio sveikata – nepriekaištinga, mažas kūno svoris gali būti laikomas įspėjimu, jog praėjus keliems dešimtmečiams asmuo neturėtų būti abejingas savo sveikatai – medikai jam rekomenduotų profilaktiškai pasitikrinti inkstus, tai ypač aktualu didesnės rizikos grupės pacientams: šiai grupei priskiriami asmenys, turintys aukštą kraujospūdį ar sergantys cukriniu diabetu.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

vlmedicina.lt

Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2013/05/130530192425.htm