Melsva spalva išryškėjusios ar net iššokusios venos blauzdose, patinusios pėdos ar kulkšnys, kojų tirpimas, dažnas mėšlungis ir po ilgesnio laiko stovint pasireiškiantis nuovargis – su šiais simptomais kasdien susiduria net 3 iš 10 pasaulio gyventojų. Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas, geriau žinomas kaip venų varikozė, yra gana dažna, tačiau pernelyg nuvertinama būklė.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgas Narimantas Markevičius pranešime žiniasklaidai paaiškina, kad ignoruojant simptomus ir nesikonsultuojant su ekspertais, venų varikozė gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus.
Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas pasireiškia tada, kai veninis kraujas iš apatinių kūno galūnių tinkamai nebesugrįžta į bendrą kraujotakos sistemą dėl pažeistų ar susilpnėjusių vožtuvų. Kojų venose likęs kraujas suformuoja patinimą ir vizualiai išplečia kraujagysles. Kartu su neestetišku vaizdu, liga pasireiškia ir tinimu, tirpimu, mėšlungiu, greitu nuovargiu, sunkumu galūnėse, išsausėjusia oda. Dažniausiai dėl šios būklės kankinasi viršsvorio turintys, vyresnio amžiaus žmonės bei jaunos mamos.
„Venų varikozė pasireiškia kai venų sienelės praranda elastingumą ir tvirtumą. Nors tiksli šios ligos priežastis nėra iki galo žinoma, pastebime, kad dažniausiai su tuo susiduria moterys, kurioms dėl hormoninių pokyčių nėštumo ar menopauzės metu susilpnėja venos. Panašūs procesai venose vyksta ir organizmui senstant. Riziką taip pat padidina viršsvoris (šiuo atveju venos dirba sunkiau dėl papildomo kūno svorio), ilgos darbo valandos stovint, dažni skrydžiai lėktuvu, bene kasdienis aukštakulnių avėjimas, šalutinės kraujotakos sistemos ligos bei, žinoma, paveldimumo faktorius“, – paaiškina N. Markevičius.
Tačiau, anot jo, pastebėjus į lėtinį veninės kraujotakos nepakankamumą panašius simptomus, nederėtų nusistatyti sau diagnozės. Visų pirma pacientą turėtų apžiūrėti šeimos gydytojas, o vėliau – kraujagyslių chirurgas. Apžiūrą atlikęs ekspertas atliks ir papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsinį tyrimą, ir nuspręs, kokių priemonių imtis. Kartais užtenka profilaktinių procedūrų, o kai kuriais atvejais prireikia ir operacijos.
Nebereikia baimintis atvirų pjūvių
„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada išsiplėtusios kojų venos reiškia venų varikozę. Tačiau, jei ši liga visgi yra diagnozuojama ir vaistinėse randami preparatai būna neveiksmingi, atliekamos specialios operacijos, kurios gali būti tiek chirurginės, tiek lazerinės. Auksiniu standartu pasaulyje šiuo metu laikomas pastarasis variantas, kadangi jis yra daug palankesnis pačiam pacientui. Operacijos metu netaikoma narkozė, tačiau siekiant išvengti nemalonių pojūčių skiriama vietinė nejautra. Negana to, pacientas po kelių valandų paleidžiamas į namus ir įprastai praėjus 6 valandoms jau gali pats vairuoti automobilį“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Jis priduria, kad visada praėjus mėnesiui po procedūros yra atliekamas kontrolinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ar operuotos vietos gyja tinkamai. Daugelį džiugina ir tai, kad nelieka randų ar neestetiškai atrodančių žymių. Taip yra todėl, kad atliekant lazerines operacijas, savo funkcijos nebeatliekančios venos yra sunaikinamos lazerio spindulio pagalba ir nebereikia daryti pjūvių kojose, norint jas pašalinti.
Lazerinę kojų venų operaciją patyręs žmogus jau po savaitės gali maudytis tiek uždaruose, tiek atviruose vandens telkiniuose, o po 3 savaičių – sportuoti. Visą šį laiką svarbu dienos metu dėvėti elastines kojines, o vėliau jokių apribojimų nebelieka. Šiuo metu išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV atviros chirurginės venų operacijos sudaro vos 2 proc. visų atliekamų šio tipo operacijų.
Ekspertas pažymi, kad kartais pacientams nė neprireikia operacijos, o tik kosmetinių patobulinimų. Tokiu atveju taikomos veninių šakų ir kapiliarų šalinimo procedūros, pavyzdžiui, skleroterapija.
Nepasirūpinus laiku, gali grėsti pavojus gyvybei
„Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas yra išties dažna liga, tačiau ne visi pacientai gydytojo kabinete atsiduria vos pastebėję simptomus. Ignoruojant patiriamą diskomfortą ir ilgai delsiant kreiptis pagalbos, ši būklė gali sukelti trofines negyjančias opas ar net gyvybei pavojingą plaučių arterijos tromboemboliją. Trombozė kas 37 sekundes pasaulyje nusineša po vieną gyvybę, todėl rizikuoti būtų mažų mažiausiai neprotinga“, – pabrėžia N. Markevičius.
Anot jo, siekiant išvengti venų varikozės, būtina būti fiziškai aktyviam, periodiškai tikrintis širdies ir kraujagyslių sveikatą bei laikytis sveikos mitybos principų: vengti greito maisto, pusfabrikačių, mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, atsisakyti rūkymo, dažniau rinktis daržoves, žuvį, į valgiaraštį įtraukti įvairias sėklas, grūdinės kultūros produktus.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.