Trečiadienis, 2024.06.19
Reklama

Informacija internete. O gal dezinformacija? (2)

2011-08-04 21:43:13

Internetas -  labiausiai prieinamas informacijos šaltinis. Informacijos gausa ir pateikiama prieštaringų tyrimų rezultatų įvairovė jame gali suklaidinti ne vieną.

Internetas - labiausiai prieinamas informacijos šaltinis. A. Kubaičio nuotr.

  Sveikatos gerovės temos tampa vis aktualesnės visame pasaulyje, siekiant ne tik atsikratyti daugelio ligų ar negalavimų, bet ir išsaugoti puikią sveikatą.

Amerikiečių mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar interneto portalai, rašantys apie sveikatą ir ligas, pateikia patikimą informaciją. Naudojantis populiariausiais paieškos varikliais (yahoo.com, google.com, bing.com, ask.com ir aol.com) buvo atrinkta po dešimt iš kiekvienos jų interneto svetainių, susijusių su sveikatos gerove.

Informacija, patikimumas ir pateikimas buvo vertinami pagal HON (angl. Health On the Net – Sveikata internete) principus:

  • Informaciją turi pateikti ar patvirtinti sveikatos priežiūros specialistai bei pateikiamas vertinančio asmens trumpas kvalifikacinis aprašas;
  • Aiškiai išreikštas tikslas, dėl ko sukurta tokia svetainė;
  • Turi būti užtikrinamas lankytojų ar skaitytojų konfidencialumas;
  • Pateikiama informacija turi būti dokumentuojama, cituojami šaltiniai ir pateikiamos mokslinių darbų ar medicininės informacijos patvirtinimo datos;
  • Svetainėje pateikiami teiginiai turi būti patvirtinti ir moksliškai įrodyti;
  • Turi būti pateikti kontaktiniai asmenys, atsakantys už svetainės turinį;
  • Nurodomi finansavimo šaltiniai;
  • Aiškiai atskirta reklama nuo svetainėje pateikiamos informacijos turinio.

Tyrimo rezultatai rodo, kad net 87 proc. šių interneto svetainių lankytojų apsilankyti rekomendavo gydytojas, kuris dažniausiai buvo susijęs su tinklapyje pateikiama informacija ar buvo tinklapio savininkas.

Nepaisant to, nė viena interneto svetainė, susijusi su sveikatos temomis ar rekomendacijomis, neturėjo HON sertifikato (JAV) arba reikalingo sveikatos apsaugos priežiūros institucijų sertifikavimo.

Pateikiama informacija dažniausiai būdavo susijusi su fizinio aktyvumo skatinimu (net 55 proc. tinklapių), skatinimu mesti rūkyti (38 proc. tinklapių), onkologinių ligų profilaktika, nugaros skausmais, nutukimo profilaktika, prieš vakcinas nuteikiančiomis bei su psichine sveikata susijusiomis temomis. Tyrimo autoriai ypač pasigedo temų, susijusių su sveikatos apsaugos valdymu ir kokybe, edukacinių temų apie bendruomenei skirtas programas ar temų, susijusių neįgalumu bei reabilitacija. Taip pat autoriai pastebi, kad trūksta seksualinio švietimo temų bei temų apie vakcinas ir jų reikšmę. Visai pamirštos temos apie regos ir klausos, inkstų sutrikimus ir šių organų funkcionalumo pagerinimą.

Autorių nusivylimu, tyrime analizuotuose interneto portaluose pacientams pateikiama informacija dažnai nepadeda stiprinti sveikatos ar jos palaikyti. Manoma, kad tam įtakos gali turėti tai, jog didžioji dalis tokių interneto portalų priklauso gydymu užsiimantiems medikams, kurie tinklapyje akcentuoja tų ligų, su kuriomis dažniausiai susiduria, gydymą, o pacientai nemotyvuojami rūpintis savo sveikata, kol jie sveiki. Tačiau tam reikėtų išsamesnių tyrimų, ypač kai internete pateikiamos informacijos kiekis taip sparčiai didėja ir atitinkamai didėja dezinformacijos tikimybė. To būtų galima išvengti įpareigojant internetinius portalus rašyti apie sveikatą ir visa tai, kas susiję su ligomis, tik turint sveikatos apsaugos priežiūros institucijų sertifikatą.

V.Kontrimas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pacientai domisi, bet informaciją interpretuoja savaip

 UAB „Nefrida“ vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas pastebėjo, jog žmonės labai domisi sveikatos temomis ir skaito straipsnius apie ligas internete. Tačiau tai turi ir neigiamą pusę – žmonės informaciją linkę interpretuoti savaip, klaidingai - pritaikyti sau įvairius simptomus ir diagnozuotis ligas patys. Taip, anot gydytojo, būna todėl, kad jiems trūksta  medicininio išprusimo.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų centro vadovas gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebėjo, jog bemaž visi jauni pacientai kreipiasi būdami internete pasiskaitę  apie traumų gydymo būdus, žino, kas yra raumuo, raiščiai,  meniskai. Jie klausia, kokiu būdu bus operuojami, žino, kad artroskopinės operacijos rezultatai geresni nei atviros.

„Bet iš interneto visos  informacijos  negali gauti, tik susidaryti bendrą vaizdą apie patologiją, atliekamas operacijas.  Operaciniai  gydymo metodai įvairiose pasaulio klinikose šiek tiek skiriasi, todėl perskaityta informacija  iki galo negalima remtis“,  - sakė M. Fiodorovas.

Apie savo ligą stengiasi kuo daugiau perskaityti internete ir Anglijos pacientai, - pastebėjo gydytojas kardiologas dr. Audrius Šimaitis, dirbantis konsultantu Karališkojoje Kornvalio (Jungtinė Karalystė) ligoninėje. Remdamiesi tuo, ką perskaitė,  jie gydytojui paprastai užduoda daug klausimų.

„Viena vertus, tai yra gerai, nes padeda pacientui gerai suvokti ligą. Tačiau jei pacientas linkęs savaip interpretuoti, nėra gerai, nes tai gali apsunkinti jo bendravimą su gydytoju”, - mano A. Šimaitis.

A.Šimaitis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Jo pastebėjimu, dauguma internete pateikiamos informacijos neblogai atspindi realią situaciją. Tačiau kai kada aprašomi moksliniai eksperimentai  gali klaidinti ligonį.

“Medicinoje kiekvienas atvejis yra labai individualus, ir tik konsultacijos metu galima tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti konkrečiam pacientui tinkantį gydymą”, - sakė kardiologas.

Nerimą jam kelia tai, kad nemažai interneto svetainių yra įsteigta suinteresuotų grupių, kurios propaguoja tam tikrą gydymo metodą, vaistą. Kartais net farmacinės kampanijos įsteigia internetinę sveikatos svetainę vienu tikslu - propaguoti savo vaistus. Nors informacija ten pateikiama gera, tačiau tokių svetainių tikslas  yra propaguoti vienos firmos produktus. Tokiu svetainių, pastebėjo A. Šimaitis,  yra ir Lietuvoje.

Siūlo mokytis vieniems iš kitų

„Mes siekiame, kad kuo plačiau būtų populiarinamos sveikatos ir ligų profilaktikos žinios, kad sveikatos informaciją skleistų ne tik sveikatos mokymo profesionalai (sveikatos edukologai), bet ir žurnalistai, pedagogai, žymūs politikai, visuomenės veikėjai, nes visuomenės sveikatos specialistai nėra taip gerai įvaldę žinių perteikimo technikos kaip žurnalistai ar ,,šoumenai“, todėl ne visuomet sugeba sudominti skaitytojus, klausytojus ar žiūrovus“, - “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas. Pateikiama informacija turi būti ne tik teisinga, ji turi motyvuoti žmones sveikiau gyventi, keisti savo sveikatos elgseną.

Kita vertus, pabrėžė jis, visuomet yra  rizika, kad specialistų pateikta informacija ,,populiarintojų“ gali būti iškraipyta - netyčia ar iš suinteresuotumo.

M.Fiodorovas. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Nesiveliant į teisinius šios problemos aspektus (dėl cenzūros, licencijavimo ar kitų draudimų, kurie tokią riziką eliminuotų, įvedimo galimybių) realiai matau vieną išeitį – glaudesnį sveikatos priežiūros ir žurnalistų bendradarbiavimą bei vienų mokymąsi  iš kitų“, - sakė specialistas. Jo nuomone,  kad, nepaisant  demokratinėse visuomenėse veikiančių žurnalistų etikos kodeksų ir kitų savireguliacijos mechanizmų, visada buvo ir bus kitokios spaudos, todėl visko uždrausti ir kontroliuoti ne visuomet pavyks.

Su neprofesionalumu kovoti viešumu

„Rimti leidiniai, rimti žurnalistai, rašydami straipsnius sveikatos tema, atlieka žurnalistinį tyrimą, stengiasi naudotis profesionalių organizacijų pateikta informacija, duoda savo straipsnį peržiūrėti (recenzuoti) sveikatos priežiūros specialistui. Apie tokius leidinius ir tokių žurnalistų straipsnius reikėtų daugiau informuoti visuomenę, pvz., kad juos rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija ar Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, galbūt juos pažymėti specialiu ,,kokybės ženklu“. Iš dalies tai jau yra daroma, tokius straipsnius įdedant į oficialias  visuomenės sveikatos priežiūros centrų interneto svetaines. Reikėtų ir nekvalifikuotai ar neteisingą informaciją pateikiančius leidinius  įvardinti. Viešumas būtų geriausias ginklas“, - siūlo Z. Javtokas.

Zenonas Javtokas. Asm. archyvo nuotr.

Objektyvių, pagrįstų mokslo tyrimais, duomenų apie Lietuvoje veikiančius portalus SMLPC specialistai neturi, todėl vertinti nesiima.

„Jeigu žmogus pasinaudojo kokiu nors  patarimu ir jam nuo to pablogėjo sveikata, jis  turėtų dažniau kreiptis į teisininkus ir priversti atlyginti žalą šios informacijos skleidėjus. Tai nėra lengva, užima daug laiko, bet tai vienas iš efektyviausių būdų tokius informacijos skleidėjus sustabdyti“, - mano Z. Javtokas.

Ar reikia skatinti medikus rašyti apie sveikatos stiprinimą? Visų versti, kaip tarybiniais laikais, specialisto nuomone, tikrai nereikia. Kas nori ir turi tam talentą, tai daro patys. Be to, tam yra visuomenės sveikatos specialistai, žurnalistai ir kiti populiarintojai. Pirminės prevencijos srityje daug specialiųjų medicinos žinių nereikia -  reikia noro, mokėjimo talentingai tai pateikti visuomenei.

„Visuomenė gautų daug daugiau ir teisingesnės informacijos, jei galėtų pasinaudoti kvalifikuotų recenzentų paslaugomis, jeigu į sveikatos mokymą ir sveikos gyvensenos populiarinimą būtų investuojama bent tiek, kiek į su žalingais sveikatai įpročiais susijusių produktų reklamą. Tuomet tai būtų ne deklaruojamas, o tikras visuomenės prioritetas sveikatos stiprinimui, ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai“, - sakė Z.  Javtokas.

 Ingrida Jaselskytė

Genovaitė Privedienė

genovaite@vlmedicina.lt

 Šaltinis:

Evans M.W. Jr, Perle S.M., Ndetan H. Chiropractic wellness on the web: the content and quality of information related to wellness and primary prevention on theInternet. Chiropr Man Therap. 2011;19(1):4.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Internetas
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų