Indrė Būtienė: "Tegu rezidentūra būna auksinė, kad būtų verta už ją mokėti šimtą tūkstančių"
Įdomiu Lietuvos būdu mažinti gydytojų emigraciją – po rezidentūros bent penkerius metus priverčiant dirbti gimtinėje arba grąžinti šimtatūkstantinę paskolą valstybei – susidomėjo Europos jaunųjų gydytojų asociacija. Pradėtas rengti lietuviams medikams daug vilčių teikiantis oficialios nuomonės pareiškimas dėl rezidentūros organizavimo. Apie tai pasakoja prieš kelias dienas iš generalinės asamblėjos grįžusi Europos jaunųjų gydytojų asociacijos tarybos ir komiteto rezidentūros klausimams narė Indrė Būtienė.
Kada Europos jaunųjų gydytojų asociacija pirmą kartą išgirdo apie planuojamą vadinamąjį priverstinį jų kolegų įdarbinimą Lietuvoje? Kokia buvo jų reakcija?
Tradiciškai rengiame tarybos posėdžius prieš generalinę asamblėją, tad rugsėjo vidury vykusio posėdžio metu pristačiau mūsų problemą, kad Lietuvoje rengiamas projektas arba rezidentūrą padaryti mokamą, arba jauniesiems gydytojams teks už ją atidirbti. Visi asociacijos nariai labai nustebo ir klausimas dėl rezidentūros organizavimo buvo automatiškai įtrauktas į darbotvarkę. Vokietijos, Anglijos, Airijos atstovai apsidžiaugė: „Valio! Prašom - atvažiuokit pas mus, mes tik apsidžiaugsime“. Nes šiose šalyse labai trūksta gydytojų. Tačiau išsakyta bendra nuomonė, kad rezidentas neturi mokėti už teisę dirbti.
Iš asamblėjos ką tik grįžote, bet gal dar po tarybos posėdžio Europos jaunųjų gydytojų asociacija jau ėmėsi kokių nors veiksmų?
Su asociacijos prezidentu parengėme specialų klausimyną, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip rezidentūra organizuojama įvairiose Europos šalyse. Paskutinį kartą klausimyną asociacija buvo parengusi prieš dešimt metų, 2002-aisiais. Į klausimus jau yra atsakyta, dalis jau ir išversta į lietuvių kalbą.
Ar dar kurioje nors Europos šalyje yra taikoma tokia praktika, kurią planuojama įdiegti Lietuvoje?
Pasirodo, mūsų šalis – vienintelė, kurioje rezidentas turi mokėti už studijas. Tačiau kai kuriose kitose šalyse rezidentams tenka laukti darbo vietų, kol jos atsilaisvins. Tačiau visose Europos šalyse rezidentas laikomas darbuotoju, tik vienintelėje Lietuvoje – ir darbuotoju, ir studentu.
Kam bus įteikta oficiali Europos jaunųjų gydytojų nuomonė dėl rezidentūros organizavimo ir kada?
Planuojame, kad šis dokumentas bus parengtas šį pavasarį, ir jį pateiksime Europos medicininėms organizacijoms, kurių yra labai įvairių: Europos medicinos specialistų, šeimos gydytojų, ligoninių gydytojų ir atlyginimus gaunančių gydytojų ir pan. Lietuvos Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms asociacija gal ir tiesiogiai nesiųs, bet kadangi turėsiu dokumentą su antspaudais ir visais parašais, pati jį joms pateiksiu.
Ar Lietuvoje jaunieji gydytojai jaučia kitų organizacijų palaikymą?
Lietuvos studentų sąjunga jau irgi yra pareiškusi savo nuomonę, kad nesutinka su priverstiniu atidirbimu už rezidentūrą, bet Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas yra pasakęs, kad jaunųjų gydytojų apskritai nėra, tad ir problema neegzistuoja. Jo teigimu, yra tik gydytojai ir rezidentai.
Tikite, kad Europos jaunųjų gydytojų nuomonė turės įtakos planuojamam projektui?
Kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę. Žinoma, kol kas tai dar projektas, bet daug lengviau jam užkirsti kelią nei jau priimtą atšaukti. Jei Lietuvoje rezidentams bus griežtai pasakyta, kad baigęs rezidentūrą jie privalės arba dirbti Lietuvoje, arba grąžinti pinigus už studijas, mes pareikšime tam prieštaravimą ir galėsime remtis Europos jaunųjų gydytojų asociacijos pareikšta nuomone. Vis dėlto ši asociacija veikia jau daugiau nei 40 metų ir, manau, į jos nuomonę turėtų atsižvelgti atitinkamos Lietuvos institucijos. Jeigu netikėčiau, kad galima ką nors pakeisti, visai nieko nedaryčiau.
Kas bus, jei naujoji Lietuvos valdžia nesureaguos į Europos jaunųjų gydytojų nuomonę?
Aš tuo netikiu. O jei ne, tai bus ar streikas, ar kažkas, bet prievarta į kaimus dirbti nevažiuosime, juk tada ir vyrui reikia darbo kaime ieškoti. O jei aš noriu likti Vilniuje? Tai prieštarauja žmogaus konstitucinėms teisėms laisvai rinktis darbo ir gyvenamąją vietą. Ir šimtas tūkstančių už rezidentūrą - niekada gyvenime neatsipirks šie pinigai. Paskaičiuokime, kaip galima sugrąžinti tokią sumą, jei jaunasis gydytojas uždirba 2 tūkstančius litų? Joks bankas nesuteiks net paskolos būstui, jei kabės tokia paskola. O juk dar ir pragyventi reikia, ir automobilio, ir vaikus reikia išlaikyti. Arba tada tegu padaro rezidentūrą auksinę, kad būtų verta už ją mokėti šimtą tūkstančių“.
O kokios vertės mūsų šalyje vykdoma rezidentūra?
(nusijuokia) Pasaulio kontekste gal ir nebloga, bet lyginantis su Europos Sąjungos šalimis mums dar reikia daug kur tobulintis.
Ar asociacija jau turi panašios patirties, „gelbėdama“ kurios nors vienos, kelių šalių ar visos Europos gydytojus?
Taip, vienas pavyzdys galėtų būti prieš septynerius ar aštuonerius metus asociacijos pasiekimas jaunuosius gydytojus įtraukti į specialistų sąrašą ir jiems taikyti 48 darbo valandų direktyvą. Iki tol visai nebuvo kreipiama dėmesio į jų darbo valandas, dirbama akivaizdžiai per daug.
Mokama rezidentūra – tik Lietuvos rūpestis. Kokias visos Europos rezidentų problemas dar teko nagrinėti generalinėje asamblėjoje?
Vidutinė rezidentūros trukmė Europoje – penkeri metai, bet norima ją dar metais pailginti, nes gydytojų akreditacija užsiimanti Europos medicinos specialistų organizacija nori, kad rezidentai laikytų tarptautinius egzaminus, reikalauja daugybės specifinių žinių. Jei bus priimta tokia kvalifikacijos direktyva, per dvejus metus kiekviena Europos šalis turės ją įgyvendinti. Tačiau mes keliame klausimą, kodėl iš mūsų nori padaryti specialybės asus. Kodėl nepakanka mums būti specialistais? Juk įgijęs licenciją gydytojas nuolat mokosi savarankiškai, gilina žinias. Iš tiesų rezidentūra – didžiuliai pinigai gydymo įstaigoms. Juk rezidentai dirba beveik už dyką. Beje, Lietuvoje licenciją gavęs gydytojas ją turi atnaujinti kas penkeri metai, kaupdamas taškus per praktinį darbą ir žinių gilinimą. Tai irgi yra tik vienintelėje Lietuvoje. Kitose šalyse gydytojas licenciją įgyja visam gyvenimui.
Problemų turi ir vengrų rezidentai, didžiulis rūpestis – pinigų stygius jiems parengti. Olandams irgi perpus mažinamas rezidentūros rengimo biudžetas.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
