Sekmadienis, 2024.04.21
Reklama

Imunitetas – kodėl ir kaip turime juo rūpintis?

Šaltinis: vlmedicina | 2020-06-08 10:20:18

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso nuo jo būklės“, – sako Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Brigita Šitkauskienė.

Asociatyvioji pranešimo autorių nuotr.

Gydytoja pastebi, kad negatyvios mintys, nežinia, baimė ar net panika, kilusi dėl gausybės negatyvios informacijos, sukelia ne tik psichologines problemas, bet ir silpnina imunitetą – vieną iš pagrindinių sąjungininkų šiandieninėje kovoje su COVID-19 virusu. „Šis virusas mūsų imuninei sistemai yra visiškai naujas, tačiau pažinę savo priešininko ypatumus mes galime racionaliau pasiruošti esamiems ar būsimiems susitikimams su juo. Juk į mūšį einame nusiteikus pergalei, o ne gąsdinant save gresiančiu pralaimėjimu“.

Profesorė aiškina, kad mikroorganizmui patekus į žmogaus organizmą, prasideda imuninė reakcija, vykstanti dviem etapais. Pirmiausiai tam tikros imuninės ląstelės siekia sulaikyti ligos sukėlėją ir sutrukdyti jo plitimui, o vėliau, identifikavus unikalias sukėlėjo savybes, organizmas pradeda gaminti specifiškesnius kovotojus – antikūnus.

„Vieni antikūnai pažaboja mikrobų patekimą į ląsteles, kiti – neutralizuojantieji – pažymi mikrobus ir infekuotas ląsteles, kuriuos sunaikina kiti imuniniai komponentai. Serologiniai COVID-19 testai yra pagrįsti šių antikūnų nustatymu – jie parodo, ar asmuo buvo infekuotas koronavirusu. Nors teigiamas šių antikūnų testas gali daug pasakyti apie tiriamojo asmens praeitį ir buvusį kontaktą su infekcijos sukėlėju, bet negali nupasakoti ateities. Mokslininkai kol kas dar nežino, ar antikūnai prieš šį virusą gali mus apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 infekcija ir kiek ilgai ši apsauga galėtų tęstis“, – sako prof. B. Šitkauskienė.

Tačiau antikūnai nėra vieninteliai imuninės sistemos ginklai. T-limfocitai – taip pat svarbios imuninio atsako ląstelės. Tarp daugelio pagalbinių funkcijų, T-limfocitai padeda jauniems B-limfocitams subręsti ir tapti antikūnus gaminančiomis mašinomis.

„T-limfocitai yra galingi individualūs kovotojai, gebantys sustabdyti pavojingų mikroorganizmų plitimą po visą organizmą. Jie nulemia ląstelinį imuninį atsaką, kuris yra labai svarbus apsaugant tiek nuo virusų, tiek nuo tuberkuliozės sukėlėjų ar grybelių, – aiškina prof. B. Šitkauskienė. – Pastebima, kad šalyse, kuriose yra visuotinis skiepijimas nuo tuberkuliozės, sergamumas COVID-19 – mažesnis, taip pat mažiau sunkių sirgimo atvejų. Skiepijant nuo tuberkuliozės, suaktyvinami T-limfocitai – jie reikšmingi apsaugant organizmą ir nuo virusinių infekcijų, tikėtina ir nuo COVID-19 viruso, tačiau mokslininkai šiuo metu atlieka detalesnius tyrimus, galinčius patvirtinti ar paneigti šią hipotezę“.

Pasaulio sveikatos organizacija organizuoja tarptautinį galimų vakcinų prieš COVID-19 klinikinį tyrimą, kuriame dalyvauti pakviesti ir Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos specialistai. „Mums tai – svarbus įvertinimas, džiaugsimės galėdami prisidėti prie šio reikšmingo tyrimo, kuris galbūt bus kertinis pergalėje prieš COVID-19“, – teigia prof. B. Šitkauskienė.

Kas stiprina imunitetą?

„Subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų priežiūra ir rūpinimasis savimi ne tik susirgus, o ištisus metus, – visa tai stiprina mūsų imunitetą ar palaiko jo gerą būklę, o prireikus padeda jam kovoti su ligos sukėlėjais“, – pataria gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Brigita Šitkauskienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: imunitetas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų