Sekmadienis, 2024.07.14
Reklama

Imuninės sistemos klystkeliai - Nobelio premija mokslininką pasiekė po mirties

2011-11-01 23:00:57

Spalio 3 d. Stokholme paskelbti medicinos ir fiziologijos srities Nobelio premijos laureatai -  trys mokslininkai, tyrę imuninės sistemos procesus. Šią žinią netrukus aptemdė faktas, jog rugsėjo 30 dieną po ilgos kovos su kasos vėžiu mirė Niujorko Rockefeller universiteto mokslininkas Ralph Steinmann. Paradoksalu, tačiau mokslininkas prieš mirtį buvo gydomas eksperimentiniais preparatais, kuriuos sukurti įgalino jo paties atradimai imuninės sistemos srityje.

 Nobelio komitetas nesuteikia premijų po mirties, tačiau šis atvejis po analizės paskelbtas išskirtiniu, kadangi komitetas sprendimo priėmimo metu neturėjo informacijos apie mokslininko mirtį.

Nobelio premija su Ralphu Steinmannu pasidalino Bruce Beutler iš Kalifornijos Scripps tyrimų instituto ir Jules Hoffmann iš Prancūzijos nacionalinio tyrimų instituto Strasbūre.

Ralph Steinmann atrado imuninės sistemos ląstelę, kurią pavadino "dendritine ląstele", kiek vėliau Bruce Beutler ir Jules Hoffmann sukūrė modelius, kaip organizmas atpažįsta ligų sukėlėjus ir kaip aktyvuojami specifiniai apsaugos mechanizmai.

J. Hoffmann tyrinėjo museles ir nustatė, kad specifinį geno pakitimą turinčios musės greitai miršta nuo grybelinių ar bakterinių infekcijų. Šio geno, pavadinto Toll genu, mutacijos neturinčios muselės gyveno ilgai ir laimingai. Tuo pačiu metu B. Beutler tyrė pelytes, ieškodama imuninės sistemos geno, kuris koduoja baltymą, atpažįstantį lipopolisacharido molekulę, su kurios pagalba kai kurios bakterijos sukelia organizmo atsaką ir šoką. Po daugiau nei šešerių metų suradę geną mokslininkai nustatė, kad jis ir yra J. Hoffmann tyrinėtas Toll.

Kuriamos individualios vakcinos

Vilniaus universiteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docentas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Utkus „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog šie tyrimai labai reikšmingi onkologinių ligų gydymui. „Dendritinė ląstelė – tai pakeista žmogaus ląstelė arba, teisingiau sakant, žmogaus ląstelės pirmtakas, - aiškino genetikas. - Tokios ląstelės surenkamos, auginamos ir pasiekus tam tikrą raidos etapą yra aktyvuojamos. Tokia ląstelės aktyvacija paverčia šias ląsteles gebančiomis kovoti su vėžio ląstelėmis ir jas nugalėti“.

Dr. Algirdas Utkus. genetika.mf.vu.lt nuotr.

Daktaro teigimu, iš dendritinių ląstelių gaminama vakcina, skirta vėžiui gydyti. „Žinoma, šis ląstelių surinkimo, auginimo laboratorijose procesas nėra paprastas, kaip gali atrodyti, nes paėmus kraujo iš venos reikia paimti tik leukocitus, o kitas kraujo dalis grąžinti atgal į organizmą. Po to prasideda dar sudėtingesnis ir sunkesnis periodas – ląstelių auginimas ir stimuliavimas, ir tokiu būdu sužadinamas ląstelių gebėjimas atpažinti ir kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Pagaminus tokią individualią vakciną, ją galima skirti pacientui, nebijant alerginių reakcijų, nes vakcina sukurta iš to paties žmogaus ląstelių“, - pasakojo docentas.

Pasak A. Utkaus, dendritinės ląstelės naudojamos vėžinėms ligoms gydyti. „Kaip ir minėjau, kuriamos individualios vakcinos, kurios yra saugios gydomam pacientui. Kol kas šis gydymo metodas yra labai brangus, tačiau Vakarų šalyse toks gydymo metodas taikomas ir gali būti efektyvus gydant kai kurias onkologines ligas“, - sakė genetikas.

Pašnekovo aiškinimu, Toll grupės genai atsakingi už tam tikrų baltymų, pasižyminčių receptoriaus savybėmis, gamybą: „Pats žodis „toll“ yra vokiškas, reiškiantis „nuostabus“, „nepaprastas“, ir šiandien vadinamųjų genų „Toll“ šeima pavadinta remiantis vokiečių mokslininko išsakyta nuostaba, atlikus bandymus su vaisine musele („Das ist ja toll“). Iki šiol nustatyta vienuolika Toll grupės genų žinduoliams ir jie svarbūs normaliai imuninės sistemos raidai ir funkcionavimui. Vaisinei musei Toll genas svarbus ankstyvoje raidoje, formuojantis kūno ašims ir taip pat, kaip ir žinduoliams, svarbus imuninei sistemai funkcionuoti“.

 vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie Klaipėdos universiteto ligoninės finansus ir atlyginimų netolygumus
„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra daug informacijos apie Klaipėdos universiteto ligoninė finansus, atlyginimų...
Psichoterapeutas paaiškino, kodėl kūnas žmogų kartais apgaudinėja
Nors lietuviškai esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela", iš tikrųjų senovės Romos laikus me...
Intymioji higiena. Ar galima maudytis per menstruacijas?
Mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu. Gydytoja atsako į 10 dažniausių klausimų...
Sutriko mėnesinių ciklas? Dažna to priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Mėnesinių ciklo sutrikimai yra viena dažniausių problemų, dėl kurios jaunos moterys kreipiasi į gydytoją ginekologą. Tam...
Maisto produktai, kurie karštomis dienomis padės atkurti elektrolitų balansą
Jei raumenis traukia mėšlungis, prakaitas karštą dieną graužia akis ir žliaugia upeliais, o po sunkesnių treniruočių ant...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų