Įgūdžiai išgydyti ligonį ar menas padėti pacientui pasveikti?

Kaskart susidomėjus, susižavėjus ir juokiantis galvos smegenyse neuronų ataugos išskiria visą kokteilį pačių įvairiausių medžiagų. Vienos stimuliuoja ir pakelia darbingumą, kitų dėka mes jaučiamės gerai, trečios suteikia energijos. Tai  "trąšos" mūsų neuronams. Nori daugiau energijos - išgerk kavos, ji veikia panašiai. O senstant organizmui viskas vyksta beveik kaip automobilyje: sąnariai stingsta, nes kaupiasi kalkės, smegenys susitraukia ir nebeveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Širdis yra siurblys, kuris varinėja kraują vamzdžiais - kraujagyslėmis, senstant siurblio galia mažėja, o kraujagyslių spindis siaurėja, jos palaipsniui užanka. Siurblį ir užakusius vamzdžius turi taisyti specialistas, kaip ir širdį bei kraujagysles. Atrodo, ir vieną, ir kitą galima suremontuoti pakeitus vieną ar kitą pasenusią dalį.

Kaip žmogus gali prisiimti atsakomybę už savo  sveikatą, jeigu jis nuo vaikystės mokomas, kad organizmas funkcionuoja kaip sudėtinga mašina?  Su kiekviena mašina reikia teisingai elgtis ir kiekvieną gedimą galima pataisyti. Yra taisyklės, kaip išvengti gedimų, yra taisyklės, kaip susirgus kuo greičiau susigrąžinti sveikatą. Aišku, automobilis vežamas į autoservisą, o žmogaus organizmas turi kitą remonto specialistą - gydytoją.

Aš skirstau žmones į ligonius ir pacientus. Ligoniai ateina turėdami aiškų tikslą pasveikti. Jiems reikia tiksliai paaiškinti, ką jie turi valgyti, kaip ir kiek kartų per dieną eiti į tualetą, kaip sportuoti. Jie tiksliai vykdo nurodymus ir dažnai ateina pasikonsultuoti, bijodami, kad ko nepadarytų ne taip. Juk, neduokdie, neišgis taip greitai, kaip sutarėme ir pažadėjau. Pacientai ateina turėdami klausimą, dažniausiai jiems reikia pagalbos sveikstant nuo vienos ar kitos ligos arba paramos gyvenant su ja. Pacientai supranta, kad  jie patys turi rūpintis savo kūnu ir savo sveikata. Ligonių galvoje įkyriai sukasi mintis, kad bet kokia liga gali būti išgydoma arba, blogiausiu atveju, gydoma taip, kad nesijaustum sergantis. Juk daug lengviau pasitelkus tokią filosofiją susirgti ir atsakomybę už savo ligą ir sveikimą perkelti "specialistui".

Netgi sulūžusi ranka nėra mechaniškai suremontuojama. Gydytojas gali pasitelkęs savo žinias ir technologijas sudaryti optimalias sąlygas, kad sulūžęs kaulas suaugtų - ir ne daugiau.

Apibendrinant vienareikšmiškai galima pasakyti, kad kiekvienas gijimas vyksta savaime. Tik ligoniai gydomi, o pacientai pasveiksta. Gydytojo talentas glūdi ne tik techniniame ir fiziologiniame lygmenyje, bet ir psichikos lygmenyje sukurti optimalias sąlygas sveikti. Jau seniai žinoma, kad sulūžęs kaulas geriau ir greičiau suauga, kai pacientas jaučiasi gerai ir kai jis supranta, kas čia vyksta, kai jis gali aktyviai prisidėti prie gijimo ir sąmoningai suvokti procesus, kurie vyksta organizme.

Didėjančios išlaidos dėl dažnų vizitų pas gydytoją smarkiai sumažėtų, jei ligonius paverstume pacientais, kurie sąmoningai rūpintųsi savo sveikata, susižavėję sportuotų ir sveikai maitintųsi. Tam reikia ne tik kiekvieno asmeninių, bet ir sveikatos politinių sprendimų. Siekiant maksimaliai išnaudoti šį potencialą gydytojui reikia papildomų žinių apie paciento ligą ir jos istoriją, apie jo motyvaciją ir psichikos būklę. Tokią informaciją galima pasiekti tik per glaudų gydytojo ir paciento ryšį, kuris pagrįstas pasitikėjimu ir nuoseklumu. Toks ryšys neatsiranda per dieną, tai ilgo darbo ir bendravimo pasekmė.

Gydytojas Jonas Korsakas