Šeštadienis, 2024.02.24
Reklama

Įdomieji ir mažai kam žinomi medicininiai faktai apie menstruacijas

Audrė Bartaševičiūtė | 2015-07-11 00:01:17

Užsienio sveikatos specialistai ir įvairios sveikatinimo organizacijos surinko keletą įdomių, mažai kam žinomų faktų apie moterų gyvenimui ir sveikatai reikšmingą reiškinį - menstruacijas.

Apie menstruacijas ir menstruacijų ciklą

Menstruacijos paprastai apibrėžiamos kaip kasmėnesinis kraujavimas iš moters makšties. Todėl Lietuvoje populiaru menstruacijas vadinti tiesiog mėnesinėmis. Kas vyksta menstruacijų metu? Ogi periodiškai atsiskiria gimdos dariniai, iš gimdos tekantis kraujas pašalinamas pro vaginą. Paprastai kraujavimas trunka 3-5 dienas.

Yra ir kita panaši sąvoka – menstruacijų ciklas. Reguliarus menstruacinis ciklas – it koks moters organizmo siunčiamas ženklas, kad jos lytinė ir hormoninė sistema laikosi gerai. Taip pat menstruacijų ciklas įgalina moters organizmą kas mėnesį pasiruošti nėštumui. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki pirmos kitų mėnesinių dienos. Moterims rekomenduojama ciklus sekti ir tvarkingai žymėtis kalendoriuje – kad pastebėtų periodiškumą ir turėtų atsakymą į pagrindinį ginekologo klausimą: „Kiek trunka jūsų menstruacijų ciklas?“

O vidutiniškai šis ciklas trunka 28 dienas, tačiau šis laikotarpis gali varijuoti nuo 21 iki 35 dienų. Paauglystėje įmanomas ir 45 dienų ciklas, tad iš anksto baimintis neverta. Organizmui reikia duoti šiek tiek laiko, kad viskas susidėliotų į savas vietas.

Ne viena savo sveikata besirūpinanti moteris žino šiuos ir daugelį kitų faktų apie menstruacijas - tiek higienos, tiek skausmo malšinimo priemones ir kitus svarbius dalykus. Tačiau žino ne viską.

Balsas išdavikas

Be abejonės, apatinę pilvo dalį, nugarą, kartais net galvą ar visą kūną veriantis skausmas, pykinimas ir kiti nemalonūs reiškiniai per mėnesines moterį veikia. Veikia jos darbingumą, jausmus ir kognityvines funkcijas. Pastarąsias šie nemalonūs ir varginantys simptomai tiesiog mažina. Ypač sumažėja dėmesio koncentracija, gebėjimas paskirstyti dėmesį tarp kelių užduočių darbe, studijose ar net namuose. Kitaip tariant, mėnesinių skausmas veikia daug daugiau nei tik jutimines sritis, bet ir kitus smegenų centrus bei galiausiai kasdienybę.

Savijautą gali pakeisti ir hormoniniai pokyčiai, ir hormonų persiskirstymas menstruacijų metu. Lygiai taip pat hormonų pokyčiai gali turėti įtakos moters balsui. 2011 metais atlikto mokslinio tyrimo metu nustatyta, jog ląstelių, dengiančių gerklų gleivinę, ir ląstelių, esančių vaginos gleivinėje, hormoniniai receptoriai yra labai panašūs. Vadinasi, į hormoninius pokyčius gali reaguoti ir moters balsas. Be to, buvo atliktas kitas tyrimas, kurio metu vyrai, klausydamiesi įvairių moterų balso įrašų, turėjo nustatyti, ar jos serga mėnesinėmis, ar ne. Pastebėta, kad nemaža dalis vyrų atspėjo, kada moterys sirgo menstruacijomis, nes jų balsas tiesiog pakisdavo.

Kad jau prakalbome apie vyrus, reikia paminėti dar vieną tyrimą. Pasirodo, mėnesinių metu moteris vyrui mažiau patraukli, net jei jis visai nenutuokia, serga ji mėnesinėmis, ar ne. Ir čia savo darbą atlieka ne kas kita, kaip natūralūs kvapai. Menstruacijų metu per odą išskiriamas prakaitas pakeičia savo kvapą. Pakeičia taip, kad vyro testosterono lygis, būnant šalia mėnesinėmis sergančios moters, gali sumažėti.

Ir čia it koks didis paradoksas išlenda kitas dalykas – moteris menstruacijų metu jaučiasi seksualesnė ir pasižymi didesniu lytiniu potraukiu. Kaip sakant, su ugnele. Taip yra todėl, kad mėnesinių metu labai sumažėja hormono progesterono koncentracija. Be to, vaginos ir apatinėje pilvo dalyje esančių ir dažniau mėnesinių metu susitraukinėjančių raumenų dėka moteris greičiau susijaudina ir lytinis aktas tampa lengvesnis.

Turime ir dar vieną įdomybę – sergant mėnesinėmis taip pat galima pastoti. Tai mažiau gresia moterims, kurių mėnesinių ciklas trunka 28-30 dienų ar ilgiau, tačiau daugiau gresia moterims, kurių ciklas yra trumpas ir trunka 21-24 dienas. Tad būti budrioms ir saugotis, jei nėštumas neplanuojamas, nepakenks niekada.

Ir dar šis tas

Tomis visokeriopai sunkiomis dienomis, kurias kartais lydi skausmas, nuotaikų šuoliai ir kiti nemalonumai, dažnai moteriai atrodo, kad iškraujuotas koks geras litras kraujo. Tačiau vidutiniškai mėnesinių metu neiškraujuojama daugiau kraujo, nei jo tilptų nedideliame puodelyje. Daugiausia kraujo išskiriama pirmosiomis mėnesinių dienomis, po to išskiriamas kraujo kiekis mažėja. Šis kiekis varijuoja nuo kelių valgomųjų šaukštų iki minėto nedidelio puodelio dydžio. Tačiau būkite atidžios – jei tamponas ar įklotas permirksta kas dvi valandas ir pastebite didesnį, nei įprastai, kraujavimą, vertų kreiptis pagalbos dėl galimos rimtesnės medicininės būklės.

Mažas nukrypimas - neatmenamais laikais, kai tikėta pačiais įvairiais (kartais visai ryšio neturinčiais) dalykais, menstruacijų krauju gydydavo karpas, apgamus, podagrą, įvairius odos darinius, guzelius, epilepsiją, valydavo organizmą nuo parazitų. It to būtų negana, menstruacijų kraujas buvo naudojamas meilės užkalbėjimams, demonų išvarymui, aukojamas dievams. Nuo tokių madų neatsiliko net Lietuva, kur menstruacijų kraujas beviltiškų įsimylėjėlių slapčia buvo pilamas į patinkančio vyro arbatą. Neva nuo to momento vyras dėl moters, kurios mėnesinių kraujo nežinodamas paragavo, pamesdavo galvą. Močiutės kaimuose pasakoja, kad tai buvo tikra tiesa.

Na ir galiausiai, toks gana netikėtas ir iš pirmo žvilgsnio kraupiai skambantis reiškinys - vadinamasis netiesioginis menstruacinis kraujavimas, kai dėl iki šiol nežinomų priežasčių gimdos gleivinės audiniai patenka į kraujo tėkmę ir tokiu būdu patenka į bet kurią kūno vietą: net akis, ausis, ir juose vyksta tokie patys cikliniai kraujavimai kaip ir gimdoje, o ant įvairių kūno vietų gali atsiverti opos. Nors tokie atvejai, laimei, pavieniai, bet medicinos istorijoje yra pasitaikę ir privertę aiktelėti ne vieną mediką.

Šaltiniai:

https://www.womenshealth.gov/publications/our-publications/fact-sheet/menstruation.html

https://pss.sagepub.com/content/21/2/276.abstract

https://www.healthline.com/health/womens-health/low-progesterone#Overview1

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1439-0310.2011.02010.x/abstract


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Telemedicinos galimybės gydant retas ligas
Telemedicina – sveikatos priežiūros teikimas ir palaikymas, naudojant komunikacijos technologijas ir elektroninę i...
Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų
Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina prad...
Greitas papildomų kilogramų atsikratymas: kai kuriems gali būti pavojinga
2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabet...
Kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui
„Dažniausiai nelaimės ištinka staiga ir netikėtai. Pamačius gulintį ir sąmonės netekusį žmogų gyvybiškai brangi ta...
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė: kokius iššūkius teko įveikti?
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – tai pagrindinė ligoninė Vilniaus miesto gyventojams. COVID-19 pandemijos metu...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų