Jaunoji mokslininkė ieško būdų, kaip veiksmingiau gydyti sunkią depresiją

Depresija yra globali ir kasmet didėjanti problema – naujausi tyrimai rodo, kad šia liga serga apie 6,4 proc. europiečių. Vienas iš jos įveikimo būdų yra gydymas medikamentais, tačiau specialistai pastebi, kad dalis sergančiųjų yra jiems atsparūs. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja dr. Giedrė Valiulienė moksliniame darbe nagrinėjo, kaip prie veiksmingesnio sergančiųjų gydymo gali prisidėti neinvazyvaus smegenų stimuliavimo metodo – Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) – taikymas. Už jį mokslininkė buvo įvertinta prestižine Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA ) skatinamąja premija. 

Taiko naują metodą

Depresijos poveikis visuomenei yra itin platus: nuo sutrikdytų žmonių tarpusavio santykių, socialinės atskirties didėjimo iki savižudybių skaičiaus augimo. Efektyvus šios ligos gydymas yra būtinas, siekiant kuo greičiau pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.

Pasak mokslininkės G. Valiulienės, nors dažnu atveju depresijos gydymui pasitelkiami vaistai, pastebima, kad jie ne visada padeda įveikti ligą. Skaičiuojama, kad po ilgo medikamentinio gydymo maždaug trečdalis sergančiųjų yra diagnozuojami kaip atsparūs šiam gydymui.

„Kaip papildoma priemonė tokiais atvejais yra pasitelkiama TMS. Kartu su gydytojais psichiatrais ir mokslininkais iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) iš Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus tyrėme TMS efektyvumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Ieškojome biožymenų, kurie padėtų iš anksto numatyti šio neinvazyvaus neuromoduliacijos metodo terapinį efektyvumą“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

G. Valiulienės teigimu, TMS yra palyginti naujas metodas, psichiatrinių ligų gydymui Lietuvoje pradėtas taikyti tik 2009 m.

Prisidės gydant sunkias depresijos formas

Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad TMS terapija yra efektyvesnė pacientams, kurių organizme yra silpniau išreikšti uždegiminiai procesai. Pavyzdžiui, mažesnis tam tikrų uždegiminių baltymų kiekis pacientų kraujo serume leidžia iš anksto numatyti didesnį TMS terapijos efektyvumą.

„Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikros ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės – mažosios RNR, vadinamos mikroRNR (miRNR) – gali pasitarnauti kaip biožymenys, leidžiantys iš anksto įvertinti galimą TMS terapijos veiksmingumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Tyrimas taip pat atskleidė, kad miRNR molekulės ir jų veikimas yra sietinos su TMS terapiniu mechanizmu. Remdamiesi gautais rezultatais, šiuo metu atliekame tolimesnius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip minėtos ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės gali paveikti TMS sukeliamus pokyčius ląstelėse“, – teigia G. Valiulienė.

Mokslininkė viliasi, kad tolimesni nustatytų biožymenų tyrimai, panaudojant ląstelių modelius, padės atskleisti TMS terapinio mechanizmo subtilumus ir leis ateityje pritaikyti personalizuotas kombinuotas terapijas, kurios sustiprins metodo efektyvumą ir padės pacientams įveikti sunkiausias depresijos formas.

G. Valiulienės darbas, kuriame nagrinėtas TMS efektyvumas gydant medikamentams atsparią depresiją, įvertintas prestižine ABF ir LMA premija, kuri skiriama už mokslinius tyrimus personalizuotos medicinos tematikoje.