Į sveikatos apsaugos ministro portfelį ryžtingiausiai nusitaikė socialdemokratai

Iš trijų pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjusių partijų aiškų pasiryžimą užimti sveikatos apsaugos ministro postą demonstruoja vieninteliai socialdemokratai. Tarp potencialių būsimosios koalicijos narių, tarp kurių dar yra Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, socialdemokratai, atrodo, turi labiausiai išgrynintus tikslus, taip pat aiškiausią, nors ir populizmo nestokojančią sveikatos politikos viziją.

Reklama

Socialdemokratų tikslas –  pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema sukūrimas

Gydytojas, istorikas ir Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, paklaustas apie socialdemokratų lūkesčius sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiems metams, nevyniojo žodžių į vatą – sveikatos politikos formavimas ir tam būtina ministro kėdė yra vienas iš socialdemokratų partijos tikslų. „Tam turime visą būrį stiprių kandidatų – Juozą Oleką, Joną Kairį, Juozą Raistenskį ir daugelį kitų, įskaitant mane“, – sakė V. Andriukaitis.

Kalbėdamas apie galimus sveikatos apsaugos sistemos pokyčius, pašnekovas prioritetinėmis įvardino keletą sričių: nacionalinės sveikatos įstaigų sistemos sukūrimą; šeimos gydytojų tinklo plėtrą kaimiškose vietovėse ir galimą jo mažinimą mieste, dalį pacientų srauto nukreipiant tiesiai pas specialistus; sveikatos sistemos, apimančios sveiko gyvenimo būdo skatinimą, sveikatos švietimą, ligų prevenciją ir profilaktiką, stiprinimą.

Pabrėždamas pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema svarbą, pašnekovas pasiūlė prisiminti vasaros Londono olimpiadą: „Ten buvo vienas epizodas, rodomas per televizorių, olimpinių transliacijų metu. Raidės NHS, National Health System, nacionalinė sveikatos sistema. Ir užrašas – „Mes didžiuojamės savo nacionaline sveikatos apsauga“. Mūsų tikslai sveikatos apsaugoje būtų pasiekti, jeigu ir mes, kaip britai, galėtume pasakyti – didžiuojamės savo nacionaline sveikatos sistema“,– teigė V. Andriukaitis ir nurodė, kokiu keliu būtų to siekiama.

„Lietuvoje taip pat buvo galvojama, kad mes sukursime nacionalinę sveikatos įstaigų sistemą, o greta jos funkcionuos privačių įstaigų sistema su aiškia takoskyra tarp to, kas finansuojama iš valstybės biudžeto, ir kas – iš pačių pacientų kišenės, jeigu jie rinktųsi privačias paslaugas. Tačiau ši sistema taip ir nebuvo sukurta, nors įstatymas yra. Socialdemokratų netenkina dabartinė padėtis, kurioje nėra tiksliai aišku, už ką reikia mokėti, o už ką – ne. Esu tikras, kad minėtos sistemos sukūrimas pagaliau išspręstų šiandien de facto galiojančią dviprasmišką ir neaiškią mokėjimo už medicinos paslaugas tvarką. Būtų įteisinta konstitucinė nuostata, kad medicinos pagalba, jeigu ji teikiama valstybinėse įstaigose, yra nemokama“, – tikino jis.

„Mūsų vizijoje nacionalinė sveikatos sistema ir sveikatos įstaigų sistema būtų du atskiri, bet vienas kitą papildantys dalykai. Nacionalinė sveikatos sistema apimtų ne ligų gydymą, bet profilaktiką, sveikatos ekonomiką, sveiką gyvenimo būdą, sveikatos švietimą, ekologiškų, sveikų produktų gamybos skatinimą, turėtų būti vykdomos sveikų miestų, sveikų mokyklų programos. Tuo dabar turėtų užsiimti Nacionalinė sveikatos taryba, deja, ji yra tik patariamoji, ir realybėje nevykdo daugelio savo funkcijų“, – nurodė pašnekovas.

Darbo partija kortų neatskleidžia

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad partija dar nėra iki galo išdiskutavusi, kas galėtų užimti sveikatos apsaugos ministro postą. Jis aiškina, kad vis dar vyksta rinkimų kampanija, rengiamasi antrajam turui, todėl esą reikėtų laikytis nuoseklumo ir apie konkrečius kandidatus kalbėti jau po balsavimo.

„Dabar minėti pavardes būtų per daug skubota. Sprendimą turi priimti partija, po antrojo rinkimų turo, ir ji tą sprendimą priims. Tikrai neskubame su šiais dalykais“, – sakė V. Gapšys.

Komentuoti temos nepanoro ir pirmininkas Viktoras Uspaskichas, pasiūlęs skambinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto narei Dangutei Mikutienei, tačiau su viena realiausių partijos kandidačių į ministrus susisiekti taip ir nepavyko. Apibendrinant galima teigti, kad minėta partija dideliu noru užimti šį postą nedega arba bent jau jo kol kas nedemonstruoja, o ryžto papasakoti apie savąją sveikatos apsaugos viziją turi dar mažiau.

„Tvarka ir teisingumas“ žvelgia realistiškai

Atrodo, kad ši partija iš visų trijų turi mažiausiai noro atsisėsti ant sveikatos apsaugos ministro kėdės. Esą šį postą užims kurios nors iš didžiųjų koalicijos partnerių atstovas, o „Tvarka ir teisingumas“ tokia nėra. Bene geriausio partijoje šios srities specialisto gydytojo prof. Artūro Razbadausko teigimu, situaciją reiktų vertinti realistiškai – sveikatos apsaugos ministro portfelis būsimojoje vyriausybėje turėtų atitekti arba socialdemokratams, arba darbiečiams. „Neturiu iliuzijų, kad  ministro postą galėčiau užimti aš ar kuris nors kitas „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas. Ir neverta daug aušinti burnos, nes tokios kalbos būtų tik spekuliacijos“, – aiškino A. Razbadauskas.

Kalbėdamas apie požiūrį į sveikatos apsaugos politiką ir priežastis, kodėl partija nesiekia jai vadovauti, pašnekovas pateikė pavyzdį, kai, jo teigimu, vienos mažesniųjų partijų –  Liberalų ir centro sąjungos ir jos deleguoto ministro Algio Čapliko pradėta reforma patyrė fiasko.

„Manau, kad toks prastas Liberalų ir centro partijos pasirodymas šiuose rinkimuose buvo susijęs būtent su ankstesne nesėkme bandant reformuoti sveikatos apsaugą. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos ministro portfelis nėra nei lengvas, nei populiarus, o norint reformuoti, reikia turėti ir daug kompetencijos, ir daug galimybių. Akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo nei vieno, nei kito. Šioje srityje efektyviai dirbti galima tik turint didesnę paramą Seime ir kompetentingų specialistų. Tai puikiai įrodė minėtas pavyzdys“, – pabrėžė A. Razbadauskas.

Mindaugas Savickas